LINO

Sveiki, LINO biuro bičiuliai,

Ar esate pasiruošę naujai Briuselio aktualijų dozei?

Nuo paskutinės apžvalgos, kurią jums siuntėme vasario pabaigoje, įvyko nemažai pokyčių mokslo ir inovacijų politikoje tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek už jos ribų.

Kviečiame susipažinti su vėliausia mūsų parengta apžvalga.

ES Taryba

Artėja prie pabaigos šių metų pirmąjį pusmetį vykęs Kipro pirmininkavimas ES Tarybai.

Jis neapsėjo be nuotykių – pavyzdžiui, kilus Hormuzo sąsiaurio krizei ir Iranui į Kipre esančias Jungtinės Karalystės karines bazes pasiuntus kelis dronus, saugumo sumetimais visi kovą Kipre planuoti ES Tarybos renginiai buvo atšaukti arba perkelti į nuotolinį formatą. Tarp jų buvo ir neformalus ES valstybių narių ministrų, atsakingų už mokslinius tyrimus, posėdis.

Nepaisant geopolitinio fono, Kipro pirmininkavimo laikotarpiu sėkmingai įvyko dvi ES konkurencingumo (mokslinių tyrimų klausimai) tarybos (vasario 27 d. ir gegužės 29 d.) bei nuotolinis neformalus mokslo reikalų ministrų susitikimas (kovo 31 d.).

Svarbiausi abiejų konkurencingumo tarybos (mokslinių tyrimų srityje) posėdžių rezultatai buvo:

✅ Sutarta valstybių narių pozicija dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo reformos, kuria siekiama padidinti šio sektoriaus konkurencingumą ir skatinti žaliąją ir teisingą pertvarką;

✅ Priimta rekomendacija dėl ES mokslo diplomatijos sistemos – pirmosios tokios Europos istorijoje. Ši sistema rodo svarbėjantį mokslo ir inovacijų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose ir turėtų padėti Europai sėkmingiau pozicionuoti save pasaulyje kaip mokslo ir inovacijų lyderę. Taip pat verta paminėti, kad šiemet planuojama parengti Lietuvos nacionalines mokslo diplomatijos gaires.

Abiejose tarybose buvo tęsiamos diskusijos dėl kitos 2028-2034 m. programos “Europos horizontas”. Kipras yra išsakęs ambiciją iki savo pirmininkavimo ES Tarybai pabaigos pasiekti valstybių narių “bendrą dalinį susitarimą” dėl pagrindinių programos aspektų. Vis dėlto, kol kas tokio susitarimo dar nėra, o ir gegužės 29 d. vykusioje taryboje laukto rezultato pasiekti nepavyko. Kiprui pirmininkauti teliko mažiau nei pora savaičių ir viltis dėl bendro dalinio susitarimo vis dar gyva.

Kipro pirmininkavimo pusmetį įvyko ir dvi Europos Vadovų Tarybos (kovo 19 d. bei ką tik prasidėjusi birželio 18-19 d.), bei neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas (balandžio 23-24 d.). Nors pastarieji trys aukščiausio lygio susitikimai apima visus ES reikalus (t.y. yra daug platesni nei vien konkurencingumo sritis), mums, kaip mokslo ir inovacijų ekosistemos dalyviams, itin aktualus Europos vadovų susitarimas ne vėliau kaip iki 2027 m. pab. įgyvendinti veiksmų gaires “Viena Europa, viena rinka”. Jomis siekiama labiau suvienyti ir sutelkti mūsų žemyną per teisėkūros ir politikos iniciatyvas toliau mažinant administracinę naštą, integruojant ES bendrąją rinką, skatinant vidaus prekybą, mažinant energijos kainas, spartinant dekarbonizaciją bei skaitmeninę ir dirbtinio intelekto (DI) transformaciją.

Nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos pirmininkavimą ES Tarybai perims Airija. Ji jau yra paskelbusi tris pagrindinius savo vadovavimo prioritetus: konkurencingumą, vertybes ir saugumą. Visus tris prioritetus vienija šūkis “Jėga vienybėje”, kuris visai Europai pristatomas ne tik anglų, bet ir airių kalba – “Ní neart go cur le chéile”. Iš esmės, bus tęsiamos ankstesnių pirmininkaujančių valstybių pradėtos temos, atspindinčios dabartinės (2024-2029 m.) Europos Komisijos ir visos Europos Sąjungos penkerių metų strateginius prioritetus ir šiandienos geopolitinę situaciją.

Kartu su Airijos pirmininkavimu prasidės ir naujojo trio, kurį be Airijos sudaro Lietuva ir Graikija, pusantrų metų ciklas. Bendrą šio trio pirmininkavimo programą (kuri jau yra sutarta) numatoma paskelbti iki liepos mėnesio.

Kipro pirmininkavimo apibendrinimų veikiausiai sulauksime vasaros pabaigoje, o kol kas galima susipažinti su balandį paskelbtu jo pirmininkavimo laikotarpio vidurio vertinimu.

Kovos dėl 10BP, EKF ir kito daugiamečio ES biudžeto

Nenustebinsime pranešdami, kad Briuselyje tebesitęsia aistros dėl kito septynmečio (2028-2034 m.) ES biudžeto ir mokslo bei inovacijų finansavimui skirtos jo dalies.

Iš pagrindinių pastarojo meto kovų paminėtinas nesutarimas tarp vadinamųjų “taupiųjų šiauriečių” (angl. “Northern frugals”) ir “sanglaudos draugų” (angl. “Friends of Cohesion”).

Pirmieji – turtingesnės, daugiau į ES biudžetą įmokančios nei iš jo gauna valstybės narės (pvz. Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Švedija). Jos norėtų sumažinti ir iš dalies perstruktūruoti (perskirstant finansavimo prioritetus į tokias sritis, kaip konkurencingumas, gynyba, kiti nauji strateginiai ES reikalai) pernai liepą Europos Komisijos (EK) pasiūlytą 2028-2034 m. ES biudžeto projektą.

Antrieji – tradiciškai paramą iš ES Sanglaudos fondų, žemės ūkio ir žuvininkystės subsidijų gaunančios Pietų ir Rytų Europos valstybės (tarp kurių – ir Lietuva), susibūrusios į Rumunijos koordinuojamą 16-os šalių grupę bei jau paskelbusios savo bendrą deklaraciją apie “tradicinio” tipo ES subsidijų išlaikymo būtinybę bei variantą ES valstybėms narėms kartu skolintis.

Abiejų šių stovyklų “susirėmimo” tikimasi jau birželio 18-19 d. vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Jam artėjant, šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras birželio 11 d. paskelbė atnaujintą vadinamųjų derybų rėmų (angl. “negotiating box”) pasiūlymą, kuriuo siekia priartinti valstybių narių pozicijas. Jame Europos Komisijos (EK) 2025 m. liepą pasiūlytas 1,76 trilijono EUR vertės 2028-2034 m. ES biudžetas sumažintas iki 1,73 trilijono EUR. Didžiausi “karpymai” numatyti mokslo ir inovacijų srityje. EK pasiūlyti “Europos horizonto” ir Europos konkurencingumo fondo (EKF) biudžetai buvo sumažinti po 4%, o sanglaudos, žemės ūkio, žuvininkystės biudžetai iš esmės liko beveik nepakitę.

Primename, kad žymusis ES konkurencingumo strategas Mario Draghi (padaręs didelę įtaką formuojant dabartinės EK prioritetus) buvo rekomendavęs kuo skubiau didinti ES finansavimą mokslui ir inovacijoms. Panašias rekomendacijas buvo pateikęs ir ES bendrosios rinkos stiprinimo strategas Enrico Letta. Mokslo finansavimą padidinti bent iki 3% nacionalinio BVP valstybes nares jau daugiau kaip du dešimtmečius skatina ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) rekomendacijos, galimai “nugulsiančios” į šį rudenį pasirodantį EMTE aktą. Iš minėtų “taupiųjų šiauriečių”, apie būtinybę padvigubinti esamą “Europos horizonto” biudžetą pernai daug mėnesių Briuselyje viešąją kampaniją vykdė Nyderlandai.

Be to, kad optimizmo kol kas nekelia numatomi tiesioginio ES mokslo ir inovacijų finansavimo mastai, neslopsta diskusijos ir dėl vadinamosios “plėtros” (angl. “widening”) politikos ateities programoje “Europos horizontas”, jos sąsajų su naujuoju Europos konkurencingumo fondu (EKF), taip pat dėl abiejų abiejų programų strateginių prioritetų nustatymo ir kt.

Pažvelkime ir į tai, ką iki šiol yra iškomunikavęs Europos Parlamentas (EP). Kovo mėnesį EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komiteto nariai Christian Ehler ir René Repasi pristatė pranešimų projektus dėl būsimosios programos “Europos horizontas” ir jos sąsajų su EKF. Balandį buvo pristatytas ir Christian Ehler bei Dan Nica parengtas pranešimo projektas dėl paties EKF. Dėl galutinių šių pranešimų versijų Europos Parlamentas balsuos rudenį. Vėliau jos taps oficialia EP pozicija trišalėse derybose su EK ir ES Taryba (triloguose).

Kol kas matome, kad EP yra linkę pasisakyti už kuo aiškesnį “Europos horizonto” atskyrimą nuo EKF, kuo didesnę jo autonomiją nuo Europos Komisijos politinių prioritetų (vadinamasis “iš apačios į viršų” (angl. “bottom up”) požiūris identifikuojant prioritetines mokslinių tyrimų temas). Be to, vadovaudamasis Manuel Heitor ekspertų grupės rekomendacijomis, EP pasisako už 220 milijardų EUR “Europos horizonto” biudžetą (palyginimui – EK 2025 m. liepą pasiūlytasis buvo 175 milijardai EUR, o ES Tarybos 2026 m. birželio 11 d. derybų rėmų – jau tik 167 milijardai).

Europos Komisija

Svarbiausios per pastarąsias savaites EK paskelbtos iniciatyvos:

🧩 Priemonė “EastInvest” (vasario 25 d.) – skirta sudaryti palankesnes sąlygas ES rytiniuose pasienio regionuose (besiribojančiuose su Rusija, Baltarusija ir Ukraina) veikiantiems viešojo ir privataus sektoriaus subjektams gauti konsultacinę ir finansinę (skolinimo) paramą. Ja siekiama sušvelninti Rusijos agresijos poveikį ir didinti šių regionų atsparumą.

🧩 Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl ES mokslo diplomatijos sistemos (vasario 27 d.; ES Tarybos priimtas gegužės 29 d.) – siekia suvienyti ES valstybių narių balsą pasauliniu mastu ir pozicionuoti ES kaip globalią mokslo ir inovacijų lyderę.

🧩 Pramonės spartinimo aktas (kovo 4 d.) – išleistas po bent dviejų atidėjimų, gavęs daug kritikos ir sukėlęs nemažai ginčų tarp vastybių narių (pvz. Vokietijos ir Prancūzijos). Juo siekiama toliau stiprinti (kartu dekarbonizuojant) Europos pramonę bei iniciatyvą “Pagaminta Europoje”, kurti darbo vietas.

🧩 Uostų ir jūrininkystės pramonės strategijos (kovo 4 d.) – kuriomis Europos uostai matomi kaip ne vien tik transporto, bet ir pramonės bei saugumo infrastruktūrų objektai, tvarių inovacijų, verslų ir darbo vietų centrai.

🧩 “EU Inc.”, kaip ES 28-ojo režimo pamatas (kovo 18 d.) – su tikslu palengvinti įmonių steigimą ir plėtrą ES mastu, suteikiant joms galimybę veikti iškart visoje ES pagal atskirą, paraleliai 27 valstybių narių nacionalinėms teisės sistemoms galiojančią 28-ąją sistemą. Iniciatyva, dar vadinama “Europos Delaware” (referuojant į JAV valstiją), turėtų įsigalioti nuo 2027 m.. Tikimasi, kad ji padės stiprinti ES vidaus rinką ir konkurencingumą bei išlaikyti Europos startuolius Europoje.

🧩 Vandenynų stebėjimo iniciatyva “OceanEye” (birželio 3 d.) – skirta sustiprinti ES kaip pasaulinės lyderės vandenynų pažinimo ir stebėsenos srityje, vaidmenį. Ji yra viena svarbiausių 2025 m. birželį pristatyto Europos vandenynų pakto elementų ir išlaiko holistinį požiūrį į pačius vandenynus, pakrančių bendruomenes ir vadinamąją mėlynąją ekonomiką.

🧩 Europos technologinio suverenumo paketas (birželio 3 d.) – keturių dokumentų rinkinys, siekiant sumažinti Europos technologinę priklausomybę nuo JAV (lustų, debesijos, DI, duomenų centrų, programinės įrangos srityse), apsaugoti Europos skaitmeninį suverenumą, paversti Europą DI žemynu. Paketas, skelbiantis ambicingus tikslus, jau sulaukė ir nemažai kritikos kaip kopijuojantis panašias konkurentų strategijas, realiai neįgyvendinamas ir dėl kurio Europa gali tapti ne suvereni, o ekonomiškai izoliuota ir dar labiau atsilikti.

🧩 Europos besiplečiančių įmonių fondas (birželio 3 d.) – 5 milijardų EUR vertės viešųjų ir privačių lėšų fondas, skirtas finansuoti novatoriškiausias ir didelį augimo potencialą turinčias giliųjų technologijų (kvantinių, DI, švariųjų, biotechnologijų, kosmoso, robotikos, pažangiosios gamybos ir kt.) įmones jų plėtros etape, siekiant padėti joms augti ir išlikti Europoje. Fondo investicijų patarėja ir valdytoja pasirinkta Švedijos bendrovė EQT, kuri šiuo metu kviečia kreiptis augančias įmones ir planuoja pradėti pirmuosius sandorius bei investicijas jau šį rudenį.

Daugiau EK iniciatyvų – tikrai pakeliui. Norintiems pasisakyti jų kūrime šiuo metu yra proga išreikšti nuomonę dėl:

💬 būsimų vandenynų ir vandens mokslinių tyrimų bei inovacijų strategijų (iki rugpjūčio 2 d.);

💬 DG GROW steigiamo Svarbiausių (kritinių) žaliavų centro, užsiimsiančio bendrais pirkimais, kaupimu, investicijomis ir žaliavų žvalgyba (iki liepos 29 d.);

💬 Europos partnerysčių, kurios bus įgyvendinamos kaip bendrosios įmonės (angl. “Joint undertakings”) 10-ojoje BP (iki liepos 14 d.).

Tarp EK naujienų – ir galimi (bei jau vykstantys) struktūriniai pokyčiai.

Gegužę vėl pasigirdo gandų apie planus panaikinti EK generalinius direktoratus, atsakingus už ES lėšų skirstymą – DG REGIO, DG AGRI, DG EMPL, DG MARE, bei už programą “Europos horizontas” atsakingą DG RTD; taip pat imta kalbėti apie naujo generalinio direktorato DG INVEST steigimą, kuris centralizuotai administruotų ir skirstytų ES lėšas.

Šie pokyčiai esą susiję su planuojamomis struktūrinėmis permainomis kitame daugiamečiame ES biudžete, mažinant finansavimo programų skaičių ir paprastinant administracines taisykles (apie šį pačios EK “supaprastinimą” būta gandų dar ir 2025 m. rugsėjį).

Konkrečiai dėl DG RTD ateities mokslo ir inovacijų ekosistemos dalyvių nuomonės nevienareikšmiškos: vieniems (pvz. tam tikroms universitetų sąjungoms) galimos permainos atrodo niūriai, kitiems (pvz. “Europos horizontą” vertinusios ekspertų grupės vadovui Manuel Heitor) – savaime suprantamas ir netgi sveikintinas žingsnis.

Iš kito EK direktorato – DG COMP (atsakingo už sąžiningą konkurenciją ir dar neoficialiai tituluojamo EK direktoratų “rolsroisu”) – naujienų paminėtina, kad balandį jo vadovu tapo ankstesnis EK pirmininkės Ursulos von der Leyen patarėjas konkurencijos, skaitmenizavimo ir ekonomikos reikalų klausimais Anthony Whelan. DG COMP vaidmuo, be kitako, bus užtikrinti sąlygas Europos įmonėms sėkmingai veikti ES rinkoje, apsaugant jas nuo per agresyvių globalių konkurentų.

Tuo tarpu EK 2008 m. įsteigto Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) naujiena – kovą paskelbtas jo padalinio “EIT Manufacturing” bankrotas. Bankroto priežastimi minimas “EIT Manufacturing” negalėjimas tęsti finansinių įsipareigojimų globojamoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms po to, kai dėl ilgo tyrimo dėl galimo sukčiavimo buvo įšaldytas finansavimas pačiam “EIT Manufacturing”. Įstaiga galimai sieks atsidaryti iš naujo, tačiau kol kas šia tema papildomų naujienų nebuvo.

LINO biuro veikla

LINO biuras toliau reguliariai organizuoja renginius Briuselyje, siekdamas stiprinti Lietuvos ir kitų šalių tyrėjų ryšius, padėti užmegzti naujas partnerystes, prisistatyti Lietuvos mokslo potencialą tarptautinei auditorijai ir sudaryti sąlygas Lietuvos bei užsienio ekspertams kartu aptarti aktualius mokslo ir inovacijų politikos klausimus.

Kovą drauge su Lietuvos mokslo tarybos (LMT) NCP ir Estijos, Bulgarijos, Ukrainos mokslo ryšių biurais surengėme dviejų dienų tinklaveikos renginį taikomojo DI tyrėjams ir inovatoriams.

Balandį (kartu su LMT NCP ir Vengrijos, Kroatijos, Slovakijos, Lenkijos, Rumunijos įstaigomis) oranizavome virtualios tinklaveikos renginį “Europos horizonto” 6-ojo klasterio temų tyrėjams ir inovatoriams, o drauge su VDU tyrėjų koordinuotu 8 šalių konsorciumu – dviejų dienų konferenciją apie visuomenės atsparumo dezinformacijai stiprinimą per įtraukų viešąjį dialogą. Taip pat apžvelgėme tam tikras ES aktualijas virtualiame seminare “Valanda Briuselyje”.

Gegužė buvo metas su dvejopo naudojimo technologijomis susijusiems renginiams: Šiaurės ir Baltijos šalių mokslo ryšių biurų tinklo “Nordic Baltic” metinei konferencijai bei techninei diskusijai apie dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų finansavimą “Europos horizonto” programoje, kurią organizavome drauge su Austrijos nuolatinės atstovybės ES ir Austrijos mokslo rėmimo agentūros kolegomis.

Birželį drauge su Slovakijos ir Šveicarijos mokslo ryšių biurais subūrėme grupę ES politikos ir tarptautinių ekspertų diskusijai medicinos prietaisų tema.

Metų pradžioje baigėsi tarp Lietuvos MTI ekosistemos dalyvių populiaros LINO biuro priemonės, skirtos tyrėjų ir mokslo vadybininkų išvykoms finansuoti, biudžetas. Nors šiuo metu jos atnaujinimo perspektyvos dar nėra aiškios, ieškome galimų sprendimų ir dėkojame visiems, dalyvavusiems apklausoje dėl šios priemonės poreikio.

Taip pat norime informuoti ir paraginti dalyvauti keletame neseniai paskelbtų kvietimų:

📣 prisijungti prie RAISE aukšto lygio akademinės patariamosios tarybos (geriausiems mokslininkams, tyrinėjantiems DI arba naudojantiems DI moksliniuose tyrimuose);

📣 kreiptis EMTE stipendijai pažengusiems tyrėjams (angl. “ERC Advanced Grants); pasirengti pastarajam kvietimui padės specialus informacinis dokumentas.

📣 Nuo birželio 17 d. jau galima kreiptis dėl Europos inovacijų tarybos (EIC) finansavimo gynybos ir dvejopo naudojimo technologijų kūrimui. Taip pat (iki liepos 3 d.) yra atviri paraiškoms NATO “DIANA Challenge” 2027 m. kvietimai.

Papildomi skaitiniai ir įdomybės

Kad ir vasarą netektų nuobodžiauti:

📖 “Vienos Europos, vienos rinkos” stratego Enrico Letta populiariu stiliumi parašytas straipsnis apie poreikį Europai pereiti nuo ES bendrosios prie dar glaudesnės rinkos. Arba, jei norite detaliau – ir visas šį poreikį pagrindžiantis dokumentas.

📖 Scenarijus “Europa 2031” – provokuojanti ir optimizmu netrykštanti sci-fi stiliaus prognozė apie spartėjantį Europos technologinį atsilikimą nuo JAV ir Kinijos, bei kas gresia, jei nesiimsime aktyvesnių veiksmų. Tekstinė ir audio versijos. Taip pat galite greitosiomis susipažinti su šio scenarijaus pagrindinių idėjų apžvalga.

📖 ES įstaigoms mokslo įrodymais grįstas politikos formavimo rekomendacijas teikiantis Mokslinių konsultacijų mechanizmas (angl. SAM) balandį paskelbė komisarės Ekaterinos Zaharievos užsakymu parengtą ataskaitą dėl pažangiųjų medžiagų, kurioje pateikia rekomendacijas dėl šiuo metu EK ruošiamo Pažangiųjų medžiagų akto (svarbi viso EK Konkurencingumo kompaso dalis). Nemėgstantiems skaityti – pagrindinių SAM rekomendacijų pristatymo vaizdo įrašas.

📖 Europos inovacijų taryba (EIC) paskelbė ataskaitą, kurioje, remdamasi savo 2021-2025 m. finansuotų (bei gautų aukštos kokybės, bet nefinansuotų) paraiškų duomenimis, identifikavo 25 ryškėjančias Europos giliųjų technologijų kryptis, kurios galėsiančios būti svarbios Europos konkurencingumui.

📖 “Europos horizonto” 2026-2027 m. paraiškų rengėjams skirti patarimai, kaip į visas mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis integruoti socialinius ir humanitarinius mokslus.

📖 Platforma “Open Research Europe” (ORE), skirta įvairių ES programų finansavimą gaunantiems tyrėjams nemokamai publikuoti mokslinius straipsnius (kartu indeksuojant juos svarbiose tarptautinėse duomenų bazėse).

📖 Asociacijos “Science Europe”, kuriai priklauso ir Lietuvos mokslo taryba, rekomendacijos dėl minimalių standartų karjeroms mokslinių tyrimų srityje.

📖 EK užsakymu parengta nepriklausomų ekspertų apžvalga apie DI poveikį mūsų visuomenėms. Joje taip pat pateikiama įžvalgų, kuriose srityse DI nepakankamai tiriamas ar išnaudojamas bei atotrūkius tarp skirtingų valstybių.

📖 Kinija eksperimentuoja su nauju doktorantūros studijų formatu, kai daktaro laipsnis gaunamas ne parašant disertaciją, o sukuriant inovaciją. Ji aiškina taip daranti norėdama globaliose technologinėse lenktynėse neatsilikti nuo JAV.

📖 ES Taryba nuo liepos planuoja į posėdžius ir suvažiavimus įsileisti ne tik, kaip įprasta, žurnalistus, bet ir nuomonės formuotojus bei socialinių tinklų turinio kūrėjus. ES institucijų darbuotojams, tuo tarpu, nuo šiol bus draudžiama oficialioje komunikacijoje naudoti DI sugeneruotą turinį.

📖 Europos Parlamento (STOA) studijoje siūloma iš naujo pažvelgti į „plėtros“ (angl. “widening”) šalių sampratą. Vietoje dabartinio skirstymo siūloma remtis inovacijų pajėgumo potencialu (PIC), vertinant mokslinių tyrimų kokybę, talentus, verslo inovacijas, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, prieigą prie finansavimo ir inovacijų poveikį.

Keletas įvairių sričių reitingų, kuriuose galime palyginti Lietuvą su kitomis šalimis:

📊 Europos startuolių ir augančių įmonių švieslentė (2025). Lietuva – tarp aukšto našumo šalių.

📊 Europos mokslinių tyrimų erdvės švieslentė (2025). Lietuvos rezultatai gana netolygūs. Lyderiaujame moterų atstovavimo moksle, pasitikėjimo mokslu, atvirai prieinamų mokslinių publikacijų (atviro mokslo) srityse, tačiau daug kur ir atsiliekame.

📊 EP Akademinės laisvės monitoringas (2025). Lietuva tarp 20-30% laisviausių akademine prasme pasaulio šalių (tačiau žemiau ES vidurkio); be to, Lietuvos indeksas per pastarąjį dešimtmetį pastebimai smunka. Tuo tarpu mūsų kaimynai estai – antrieji pasaulyje.

📊 Pasaulinis laimės indeksas (2025). Lietuva – 28 vietoje tarp 147 šalių. Viena iš indekse pateikiamų įžvalgų yra, kad socialinių medijų vartojimas – svarbi nelaimingumo Vakarų šalyse priežastis.

📊 2026 m. pavasario Eurobarometras. Lietuva – tarp labiausiai ES pasitikinčių bloko narių. Bendra tendencija, kad daug kur ES didėja supratimas apie narystės ES naudą.

Tarp kitų Lietuvos įvertinimų:

🇱🇹 Gegužės 19 d. EP Nuopelnų ordinu už lyderystę Lietuvai siekiant narystės ES ir NATO apdovanotas Prezidentas Valdas Adamkus. Sveikiname Prezidentą!

🌳 Na, o gražiausio 2026 m. medžio rinkimuose (dar neoficialiai žinomuose “medžių Eurovizijos” vardu) pirmą vietą laimėjo lietuviškas medis – Laukų ąžuolas.

Gražios vasaros ir iki kito susiskaitymo rudenį!

LINO biuras