Stipresnės partnerystės Europos sveikatos tyrimams: Briuselyje susitiko daugiau kaip 140 dalyvių

2026 10 05
Naujiena

Rugsėjo 28 d. Briuselyje susirinko daugiau kaip 140 mokslininkų, sveikatos priežiūros specialistų, inovacijų kūrėjų ir kitų sričių atstovų iš daugiau nei 25 šalių. Tikslas- rasti partnerių būsimiems programos „Europos horizontas“ 1 veiksmų grupės „Sveikata“ ir ES Vėžio misijos projektams.

Jau penktą kartą vykęs tinklaveikos renginys „Building Strong Networks in Cluster 1 Health & Mission Cancer“ buvo skirtas pasirengti 2027 m. „Europos horizonto“ kvietimams. Susidomėjimas šiemet buvo itin didelis, tad buvo užpildytos visos renginio vietos. Tačiau pilna salė- tik pradžia. Svarbiausia, kad renginyje užmegztos pažintys virstų bendromis projektų idėjomis, tarptautinėmis komandomis ir naujais konsorciumais.

„Programai „Europos horizontas“ reikia ne tik puikių idėjų, bet ir stiprių partnerysčių, vienas kitą papildančių kompetencijų bei žmonių, pasirengusių bendradarbiauti tarp institucijų ir valstybių sienų“,- atidarydamas renginį sakė Lietuvos mokslo tarybos l. e. p. pirmininkas prof. dr. Juozas Augutis.

Būtent partnerių paieškai buvo skirta didžioji renginio dalis. Dalyviai pristatė projektų idėjas sveikatos inovacijų, klinikinių tyrimų, skaitmeninės sveikatos ir dirbtinio intelekto sesijose, o dvišaliuose susitikimuose aptarė galimybes bendradarbiauti.

Apie būtinybę telkti skirtingų sričių ir šalių žinias kalbėjo ir Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis. „Nė viena šalis neturi visų atsakymų. Nė viena institucija neturi visos kompetencijos. Ir joks mokslinis proveržis nepasiekia pacientų vien mokslo dėka“, – pabrėžė jis. Kalbėdamas apie Europos sveikatos priežiūros ateitį, V. P. Andriukaitis išskyrė prevenciją, ankstyvąją diagnostiką, individualizuotą mediciną, sveikatos duomenis, genetiką ir naująsias technologijas. Kartu jis priminė, kad technologijos nėra tikslas savaime, o svarbiausia, ar jos padeda žmonėms gyventi ilgiau ir sveikiau.

ES Vėžio misija: kas laukia toliau?

Apie ES Vėžio misijos rezultatus ir artimiausių metų planus kalbėjo Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato atstovė Annika Nowak.

2021-2025 m. į 76 projektus investuota 605 mln. eurų, o mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros ir politikos srityse užmegzta daugiau kaip 850 bendradarbiavimo ryšių. Iki 2030 m. Vėžio misija siekia pagerinti daugiau kaip trijų milijonų žmonių gyvenimą. Dėmesys skiriamas ne tik gydymui, bet ir vėžio prevencijai, ankstyvajai diagnostikai bei gyvenimo kokybei.

Žvilgsnis jau krypsta ir į 2027 metus. Nauji ES Vėžio misijos kvietimai atvers galimybių projektams, skirtiems vėžio prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, ligos nustatymui ir gydymui bei pacientų gyvenimo kokybei gerinti.

Renginyje kalbėta ne tik apie įprastus mokslinių tyrimų finansavimo būdus. Marcin Kautsch pristatė viešuosius pirkimus ir jų galimybes padėti inovatyviems sprendimams pasiekti sveikatos priežiūros sektorių. Ir, kaip pats juokavo, ši tema „galbūt nėra tokia nuobodi, kaip skamba“.

Lietuvos atstovai- aktyvioje partnerių paieškoje

Briuselyje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos institucijos: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus universitetas (VU), Nacionalinis vėžio institutas ir Inovatyvios medicinos centras.

Jų atstovai pristatė projektų idėjas, dalyvavo teminėse diskusijose ir susitiko su potencialiais partneriais. Tokie susitikimai suteikia tai, ko negali pasiūlyti vien kvietimo dokumentai ar partnerių paieškos duomenų bazės- galimybę tiesiogiai aptarti idėją, suprasti, kokių kompetencijų trūksta, ir sutikti žmones, su kuriais ją būtų galima įgyvendinti.

Kartais pokalbis prie kavos puodelio tuo ir baigiasi. O kartais paaiškėja, kad dviejų organizacijų kompetencijos puikiai papildo viena kitą. Pažintis gali virsti projekto idėja, o projekto idėja- tarptautiniu konsorciumu.

Renginį organizavo Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuras Briuselyje (LINO) kartu su Lietuvos mokslo tarybos programos „Europos horizontas“ nacionaliniais kontaktiniais asmenimis, Lenkijos nacionalinio tyrimų ir plėtros centro (NCBR) nacionaliniais kontaktiniais asmenimis bei NCBR biuru Briuselyje.

Prie renginio organizavimo taip pat prisidėjo Prancūzijos, Estijos, Latvijos ir Belgijos programos „Europos horizontas“ nacionaliniai kontaktiniai asmenys.