Kaip šiandienos aplinkosaugos ir žemės ūkio iššūkius paversti ateities mokslinių tyrimų ir inovacijų projektais? Nuo ko pradėti ieškant tarptautinių partnerių ir kaip bendras idėjas paversti konkrečiais projektų pasiūlymais?
Šie klausimai buvo svarbiausi Briuselyje vykusiame programos „Europos horizontas“ 6-osios veiksmų grupės tinklaveikos renginyje „Horizon Europe Cluster 6 Brokerage Event: Partnering for Nature, Agriculture and Resilience“, subūrusiame 80 dalyvių iš mokslo ir studijų institucijų, viešojo sektoriaus, verslo, nevyriausybinių ir kitų organizacijų. Renginys suteikė galimybę susipažinti su būsimais „Europos horizonto“ kvietimais, pasidalyti projektų idėjomis, pristatyti savo kompetencijas ir užmegzti ryšius su potencialiais tarptautiniais partneriais.
Didelis susidomėjimas renginiu atspindėjo programos „Europos horizontas“ 6-osios veiksmų grupės „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ temų aktualumą. Biologinės įvairovės išsaugojimas, gyvosios laboratorijos (angl. Living Labs), ekologinė augalų selekcija, efektyvesnis biomasės panaudojimas, žemės ūkio taršos mažinimas ir inovatyvūs sprendimai žemės ūkyje- tai tik dalis renginyje aptartų sričių, kurioms reikalingos skirtingų sektorių žinios, patirtis ir bendradarbiavimas.
Kokios galimybės laukia 2026-2027 metais?
Renginio pradžioje Europos Komisijos atstovas Marco Citelli pristatė 2026-2027 m. „Europos horizonto“ 6-osios veiksmų grupės darbo programą, supažindindamas dalyvius su būsimomis finansavimo galimybėmis, pagrindiniais prioritetais ir svarbiausiais pokyčiais.
Vienas ryškiausių naujosios darbo programos akcentų yra paprastesnės ir lankstesnės dalyvavimo sąlygos. Numatyta mažiau, tačiau didesnės apimties kvietimų temų, platesnis fiksuotųjų sumų (angl. lump sum) finansavimo taikymas ir trumpesnės paraiškų formos. Be to, daugiau dėmesio skiriama atviresnėms, mažiau detaliai apibrėžtoms temoms, suteikiančioms pareiškėjams daugiau laisvės siūlyti inovatyvius sprendimus.
Kartu išlieka ir pagrindinės 6-osios veiksmų grupės kryptys: biologinės įvairovės išsaugojimas, tarptautinis bendradarbiavimas, įvairių suinteresuotųjų šalių įtraukimas į projektų veiklas (angl. multi-actor approach) bei socialinių ir humanitarinių mokslų integravimas. Naujojoje darbo programoje taip pat daugiau dėmesio skiriama ekonominiam saugumui ir strateginiam savarankiškumui. Pristatymas dalyviams padėjo geriau suprasti būsimas finansavimo galimybes ir įvertinti, kaip jų turimos kompetencijos bei idėjos galėtų prisidėti prie naujų tarptautinių projektų.
Kaip parengti konkurencingą „Europos horizonto“ paraišką?
Net ir turint gerą projekto idėją, svarbu gebėti ją aiškiai ir įtikinamai pristatyti. Apie tai, kas lemia kokybišką ir konkurencingą „Europos horizonto“ paraišką, kalbėjo projektų vertintojas Piotr Michałowski. Remdamasis savo vertinimo patirtimi, jis pasidalijo praktiniais patarimais, į ką reikėtų atkreipti dėmesį rengiant paraišką ir kokie aspektai svarbiausi vertintojams. Rengiant paraišką svarbu užtikrinti jos nuoseklumą, aiškiai pagrįsti numatomus rezultatus ir poveikį, pateikti konkrečią informaciją, suprantamai išdėstyti projekto idėją ir parodyti bendradarbiavimo svarbą. Šie patarimai dalyviams suteikė vertingų įžvalgų, kaip sustiprinti būsimų projektų paraiškas ir geriau atskleisti jų potencialą.
Daugiau nei 20 trumpų prisistatymų
Po ekspertų pranešimų dėmesys nukrypo į pačius renginio dalyvius. Trumpų projektų idėjų ir kompetencijų pristatymų (angl. pitch) metu jie turėjo galimybę supažindinti kitus su savo veiklos sritimis, patirtimi ir bendradarbiavimo poreikiais.
Daugiau nei 20 dalyvių pristatė savo idėjas ir kompetencijas, ieškodami bendraminčių bei potencialių partnerių būsimiems projektams. Dinamiška pristatymų sesija leido per trumpą laiką susipažinti su įvairiomis mokslinių tyrimų ir inovacijų kryptimis, atrasti bendrų interesų ir užmegzti naujus kontaktus. Skirtingų sričių atstovų įsitraukimas taip pat parodė, kiek daug galimybių atsiveria sujungus vienas kitą papildančias kompetencijas.
Nuo pirmųjų kontaktų- prie bendrų projektų
Interaktyviose projektų konsorciumų formavimo dirbtuvėse dalyviai aptarė galimas projektų kryptis, ieškojo bendrų interesų ir svarstė, kaip skirtingų organizacijų kompetencijos galėtų papildyti viena kitą rengiant paraiškas būsimiems 6-osios veiksmų grupės kvietimams. Dirbtuvės suteikė galimybę ne tik užmegzti naujus ryšius, bet ir pradėti diskusijas dėl konkrečių projektų idėjų bei potencialių konsorciumų formavimo.
Visą dieną vykusios diskusijos, pristatymai ir aktyvus dalyvių įsitraukimas dar kartą parodė, kad tarptautinis bendradarbiavimas prasideda nuo bendrų interesų, atviro dialogo ir noro ieškoti sprendimų kartu. Tikimės, kad Briuselyje užmegzti kontaktai ir išgrynintos idėjos taps naujų partnerysčių bei sėkmingų „Europos horizonto“ projektų pagrindu.
Renginį drauge organizavo:
- Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuro Briuselyje (LINO) ir Lietuvos mokslo tarybos nacionaliniai kontaktiniai asmenys (NCP);
- Panonijos universitetas (University of Pannonia, Vengrija);
- Vengrijos žemės ūkio ir gyvybės mokslų universitetas (MATE);
- Slovakijos mokslinių tyrimų ir inovacijų ryšių biuras Briuselyje (SLORD);
- Lenkijos nacionalinis mokslinių tyrimų ir plėtros centras (NCBR);
- Euroatlantinės diplomatijos draugija (EADS, Rumunija);
- Zagrebo universiteto Žemės ūkio fakultetas, Kroatija (FAZ).
