Vasario 5–6 d. Briuselyje vyko kasmetinė „Science|Business“ konferencija „Naujas mandatas, nauja darbotvarkė: ar ES ištesės savo pažadus moksliniams tyrimams ir inovacijoms?“ (angl. „New Mandate, New Agenda: Will the EU Live Up to Its Promises on R&I?“), kurioje dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius. Jis kartu su kitais ekspertais diskutavo apie Europos gyvybės mokslų sektoriaus ateitį.

Konferencija subūrė aukšto lygio ES politikos formuotojus, mokslinių tyrimų ir inovacijų ekspertus, nacionalinių institucijų atstovus bei verslo ir akademinės bendruomenės lyderius. Konferencijos metu aptarti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos prioritetai naujajam Europos Komisijos mandatui, siekiant stiprinti ES konkurencingumą globalioje rinkoje. Diskusijose daug dėmesio skirta inovacijų finansavimo supaprastinimui, siekiant paspartinti žinių perdavimą iš mokslo į pramonę ir visuomenę.

Diskusijoje „Mokslas gyvybei: ką Europa turi padaryti, kad sukurtų naujos kartos pokyčių variklius?“ (angl. „Science for Life: What Must Europe Do to Create the Next Generation of Game-Changers?“) aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria Europos sveikatos ir gyvybės mokslų (HLS) sektorius. Nors XX a. ši sritis Europoje pirmavo pramoninių inovacijų srityje, XXI a. pradžioje pažangi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikla, talentai ir intelektinė nuosavybė vis dažniau keliasi į JAV ir Aziją. G. Valinčius atkreipė dėmesį į tai, kad Europos inovacijų ekosistema vis dar fragmentuota – ribotos finansavimo galimybės, lėtas tyrimų rezultatų pritaikymas rinkoje ir sudėtinga teisinė aplinka dažnai lemia, kad biotechnologijų įmonės renkasi JAV rinką, kur palankesnės investicinės sąlygos.

Europa jau seniai garsėja mokslo kompetencija – tai lėmė stiprios akademinės institucijos, riziką toleruojanti kultūra ir bendradarbiavimu grįsta tyrimų aplinka. Tačiau progresą stabdo nemažai kliūčių: ribotos finansavimo galimybės, lėtas mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas rinkoje ir suskaidytas kapitalo tinklas dažnai verčia Europos biotechnologijų įmones ieškoti finansavimo JAV, kur didesnė rinka ir palankesnės investicinės sąlygos.

Aptardamas šiuos iššūkius, G. Valinčius pabrėžė, kad investavimas į mokslą – tai ne tik finansavimas, bet ir investicija į žmones: „Inovatyvios idėjos gimsta ne iš pinigų, o iš žmonių. Tačiau jei viešosios lėšos skiriamos moksliniams tyrimams, tikimės ir grąžos.“

Diskusijoje buvo nagrinėjami įvairūs finansavimo ir inovacijų modeliai. Pavyzdžiui, Danijoje mokslininkai dažnai išsaugo visą savo intelektinės nuosavybės teisę, kas smarkiai skiriasi nuo centralizuotos valstybės kontrolės modelių. Tuo tarpu Šveicarijoje, nors universitetai retai patentuoja savo išradimus, tyrėjai aktyviai licencijuoja savo darbus ir steigia naujus verslus, skatindami mokslinį verslumą. Šios skirtingos strategijos kelia esminį klausimą: ar Europa turėtų rinktis centralizuotą, ar decentralizuotą mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo rinkoje modelį? Kalbėdamas apie ES programas, G. Valinčius pabrėžė, kad dauguma Europos iniciatyvų vertina tik linijinį inovacijų procesą, tačiau gyvybės mokslų sektoriuje akivaizdu, jog inovacijos vyksta cikliškai.

Kita aktuali diskusija mokslo bendruomenėje – skirtis tarp tų, kurie orientuojasi į publikacijas, ir tų, kurie siekia kurti produktus. Abu požiūriai yra būtini mokslo pažangai, tačiau geresnis bendradarbiavimas tarp jų galėtų pagreitinti fundamentinių tyrimų pavertimą praktiniais sprendimais. G. Valinčius diskusijos metu iškėlė esminį klausimą: „Ką turime finansuoti – smalsumo vedamus tyrimus ar tyrimus, skirtus produktų kūrimui?“ Jo atsakymas buvo aiškus: „Abu. Jei ignoruosime fundamentinius tyrimus, Europa negalės pasivyti likusio pasaulio ar susigrąžinti konkurencinio pranašumo“.

Kad išliktų pasauline mokslo ir inovacijų lydere, Europa turi pritaikyti savo finansavimo modelius, reguliavimo sistemas ir bendradarbiavimo strategijas. Tik holistinis požiūris, subalansuojantis akademinę laisvę, finansinius paskatinimus ir palankią politiką, užtikrins naujos kartos mokslinius proveržius. Skatinant inovacijų kultūrą, supaprastinant reguliavimo procesus ir užtikrinant ilgalaikį finansavimą, Europa galės išlaikyti lyderystę pasaulinėje mokslo pažangos arenoje.

 

Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių biuras Briuselyje

Dalintis per...