Rugsėjo 22 d. daugiau nei 120 dalyvių iš 30 šalių susitiko nuotoliniame partnerių paieškos renginyje „Horizon Europe: Joining Forces via Living Labs for a Nature-Positive Future“. Jo tikslas buvo suburti būsimų „Europos horizonto“ projektų dalyvius, pasidalyti idėjomis ir geriau pažinti gyvųjų laboratorijų (angl. Living Labs) metodą.
Renginys suvienijo įvairių sričių bendruomenę- tyrėjus, politikos ekspertus, mažų ir vidutinių įmonių, nevyriausybinių organizacijų bei kitų institucijų atstovus. Džiaugiamės, kad prie šios iniciatyvos prisidėjome kartu su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos.
30 prisistatymų ir dar daugiau galimybių naujoms idėjoms
Svarbiausia renginio dalis buvo skirta partnerių paieškai. Išgirdome net 30 trumpųjų prisistatymų, kuriuose dalyviai pristatė savo kompetencijas, projektų idėjas ir tai, kuo galėtų prisidėti prie būsimų „Europos horizonto“ projektų. Dalyvių įsitraukimo netrūko iki pat renginio pabaigos. Programoje nenumatyti spontaniški prisistatymai parodė, kad dalyviai atvyko ne tik klausytis, bet ir aktyviai ieškoti bendraminčių bei galimybių bendradarbiauti.
Partnerių paiešką papildė ekspertų įžvalgos apie tai, kaip gyvųjų laboratorijų metodas gali būti taikomas rengiant ir įgyvendinant „Europos horizonto“ projektus. Richard Tavares, Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) projektų patarėjas, pristatė svarbiausius aspektus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį planuojant gyvąsias laboratorijas 2027 m. „Europos horizonto“ kvietimų projektuose.
Apie tai, kaip gyvoji laboratorija atrodo jau įgyvendinamame projekte, kalbėjo dr. Mikko Jokinen iš Suomijos gamtos išteklių instituto. Remdamasis „Europos horizonto“ projekto ALFAwetlands patirtimi, jis pasidalijo praktinėmis pamokomis- nuo gyvosios laboratorijos sukūrimo iki kasdienio darbo su ja.
Savo patirtimi taip pat dalijosi dr. Rita Lankauskienė iš Lietuvos socialinių mokslų centro. Pranešime „Living Labs in Action: Bridging Methodological Approaches and Practical Solutions“ ji parodė, kaip gyvųjų laboratorijų metodai ir teoriniai principai pritaikomi sprendžiant praktinius iššūkius.
Daugiau nei 120 dalyvių, 30 šalių ir 30 prisistatymų- šie skaičiai geriausiai atspindi renginio mastą. Tačiau svarbiausia, kad užmegzti nauji kontaktai, pasidalytos idėjos ir pokalbiai, kurie, tikimės, taps naujų tarptautinių partnerysčių ir bendrų „Europos horizonto“ projektų pradžia.
Dėkojame visiems dalyviams, pranešėjams ir partneriams už aktyvumą, pasidalytą patirtį ir norą bendradarbiauti. O kolegoms iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos- už puikų komandinį darbą.
Renginio organizatoriai:
- Lietuvos mokslo tarybos (LMT) mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuras Briuselyje (LINO) ir nacionaliniai kontaktiniai asmenys (NCP);
- Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo institutas (LSMC EKVI)
- Suomijos mokslinių tyrimų taryba
- Latvijos mokslo taryba
- Estijos mokslo taryba
- Švedijos inovacijų agentūra („Vinnova“)
- Europos kaimo plėtros tinklas (ERDN)
- Nacionalinis gyvųjų laboratorijų tinklas (LLLNet)
