Reaguodama į nesibaigiančią koronaviruso pandemiją, Komisija parems 23 naujus mokslinių tyrimų projektus ir jiems skirs 128 mln. EUR pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“. Pagal 2020 m. gegužės mėn. pirmininkės Ursulos von der Leyen pradėtą pasaulio atsako į koronaviruso grėsmę iniciatyvą Komisija yra pažadėjusi skirti iš viso 1,4 mlrd. EUR.

Finansuoti atrinktuose 23 projektuose dalyvaus 347 mokslinių tyrimų grupės iš 40 šalių (tarp jų 34 grupės – iš 16 ES nepriklausančių šalių). Finansavimą gavę mokslininkai galės ieškoti būdų kovoti su pandemija ir šalinti jos padarinius: pramonė taps pajėgesnė gaminti ir taikyti esamus sprendimus, bus plėtojamos medicinos technologijos ir skaitmeninės priemonės, pagerės žinios apie pandemijos poveikį elgsenai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, o išvados bus daromos vertinant dideles pacientų grupes (kohortas) visoje Europoje. Šie mokslinių tyrimų veiksmai papildo ankstesnes diagnostikos bei gydymo priemonių ir vakcinų kūrimo pastangas.

Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel sakė: „Skubus finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“ suteiks tyrėjams galimybę su pacientais, sveikatos priežiūros darbuotojais, ligoninėmis, vietos bendruomenėmis ir įmonėmis greitai rasti jiems reikalingus sprendimus. Rezultatai padės lengviau įveikti koronaviruso infekciją. Didelis mokslinių tyrimų bendruomenės susitelkimas ir aktyvumas teikia vilčių.“

Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Bretonas pridūrė: „Didelis susidomėjimas šiuo kvietimu rodo, kad gimsta daug naujų kovos su koronavirusu idėjų, įskaitant naujus skaitmeninius sveikatos priežiūros sprendimus. Skaitmeniniai sprendimai ir technologijos padėjo mums per izoliaciją palaikyti ryšį ir bendrauti. Jie taip pat bus svarbia ilgalaikio atsako į koronaviruso grėsmę priemone ir stiprins mūsų atsparumą.“

Šiuo metu Komisija su atrinktais paramos gavėjais veda derybas dėl dotacijų susitarimų. Naujų projektų tikslai:

• keisti gamybos paskirtį, kad būtų galima greitai pagaminti gyvybiškai svarbių medicinos priemonių ir įrangos, reikalingų testavimui, gydymui ir prevencijai, pavyzdžiui, taikyti injekcinį liejimą ir adityviąją gamybą (3D spausdinimą) ir adaptyvius gamybos ir tiekimo grandinės metodus, taip pat pertvarkyti paslauginės gamybos tinklą, kad būtų įmanoma žaibiškai sureaguoti;
• kurti medicinos technologijas ir skaitmenines priemones, kurios pagerintų aptikimą, stebėjimą ir pacientų priežiūrą, pavyzdžiui, kurti naujus greitesnės, pigesnės ir lengvesnės diagnostikos (įskaitant nuotolinę) prietaisus ir naujas sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugos technologijas;
• analizuoti vyriausybių ir visuomenės sveikatos sistemų atsakomųjų veiksmų poveikį elgsenai ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui, pavyzdžiui, psichikos sveikatai, įskaitant su lytimi susijusius rizikos veiksnių aspektus, ir socialinę bei ekonominę naštą; parengti plačias gaires politikos formuotojams ir sveikatos priežiūros institucijoms ir gerinti parengtį būsimiems panašiems įvykiams;
• daryti išvadas vertinant dideles pacientų grupes (kohortas), susiejant kohortas ES ir už jos ribų, kad būtų geriau įvertinti tam tikri rizikos veiksniai ir taip pagerėtų galimų ligos priežasčių supratimas, kad būtų galima geriau kovoti su virusu ir būsimomis grėsmėmis visuomenės sveikatai;
• stiprinti esamų ES ir tarptautinių kohortų tyrimo grupių bendradarbiavimą mezgant mokslinių tyrimų institucijų, kurios renka duomenis apie pacientų priežiūrą, ryšius, kad būtų galima atlikti pacientų ypatumų, rizikos veiksnių, gydymo saugos ir veiksmingumo ir galimų kovos su koronavirusu strategijų tyrimus.

Pagrindiniai faktai

2020 m. gegužės 19 d. paskelbusi šį antrą skubų kvietimą pareikšti susidomėjimą, Komisija mokslininkams davė mažiau nei 4 savaites parengti bendrus mokslinių tyrimų projektus. Mokslinių tyrimų bendruomenė nedelsdama atsiliepė, ir, nepriklausomiems ekspertams sparčiai įvertinus mokslinių tyrimų pasiūlymus, Komisija galėjo sudaryti galutinį aukštos mokslinės kokybės ir galimo didelio poveikio projektų sąrašą. Finansavimas bus paskirtas po galutinio Komisijos sprendimo ir pasirašius programos „Horizontas 2020“ dotacijos susitarimus, tačiau mokslinių tyrimų grupės jau gali pradėti savo darbą.

Daug iš 23 į galutinį sąrašą įtrauktų projektų aprėpia ne vien ES ir asocijuotąsias šalis: juose dalyvaus 34 organizacijos iš 16 ES nepriklausančių šalių – programos „Horizontas 2020“ asocijuotųjų šalių (Bosnijos ir Hercegovinos, Izraelio, Norvegijos, Serbijos, Šveicarijos ir Turkijos) ir trečiųjų šalių (Argentinos, Australijos, Brazilijos, Kolumbijos, Kongo, Gabono, Indijos, Korėjos, Pietų Afrikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų).

Naujasis specialus programos „Horizontas 2020“ kvietimas papildo ankstesnę paramą: 48,2 mln. EUR 18-ai projektų, skirtų diagnostikos bei gydymo priemonėms ir vakcinoms kurti ir pasirengimui epidemijai gerinti, 117 mln. EUR Naujoviškų vaistų iniciatyvos lėšų 8 projektams diagnostikos ir gydymo srityje ir Europos inovacijų tarybos priemones siekiant remti novatoriškas idėjas. Šiuo kvietimu įgyvendinamas veiksmų plano „ERAvsCorona“ – per Komisijos tarnybų ir nacionalinių institucijų dialogą parengto darbinio dokumento – 3-iasis veiksmas.

Daugiau informacijos

• Informacijos suvestinė. 23 nauji kovos su koronavirusu mokslinių tyrimų projektai
• Antrasis specialus programos „Horizontas 2020“ kvietimas pareikšti susidomėjimą
• Su koronavirusu susijusių ES mokslinių tyrimų ir inovacijų svetainė
• Komisijos atsakas į koronaviruso grėsmę
• Pasaulinio atsako į koronaviruso grėsmę interneto svetainė

Šaltinis: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_1460

Dalintis per...