Įgyvendinant Europos universitetų projektą kuriami tarpvalstybiniai visos Europos aukštojo mokslo institucijų aljansai, kuriais siekiama naudos studentams, dėstytojams ir visuomenėms. Šiandien Europos Komisija pranešė apie dar 24 Europos universitetus, prisijungsiančius prie pirmųjų septyniolikos 2019 m. atrinktų mokslo institucijų aljansų. Pagal programas „Erasmus +“ ir „Horizontas 2020“ finansiškai remiami Europos universitetai didina Europos aukštojo mokslo kokybę, įtraukumą, skaitmeninimą ir patrauklumą.
Už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas sakė: „Europos Komisija šiandien imasi aktyvių veiksmų atsiliepdama į studentų norą laisviau studijuoti visoje Europoje, į dėstytojų ir mokslininkų poreikį geriau labiau telkti žinias, o aukštojo mokslo institucijų – išteklius. 41 Europos universitetas, kuriame dalyvauja 280 institucijos ir kuriam skiriama 287 mln. EUR iš ES biudžeto, Europos švietimo erdvę paverčia daugeliui apčiuopiama tikrove.“
Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel sakė: „Labai džiaugiuosi matydama, kad pačios įvairiausios aukštojo mokslo institucijos iš visų valstybių narių ir už ES ribų susibūrė į dabar jau 41 Europos universitetų aljansą. COVID-19 pandemija parodė, kad glaudesnis tarpvalstybinis, tarpdalykinis ir tarpkultūrinis bendradarbiavimas yra vienintelis būdas atsigauti po krizės ir kurti atsparumą. Šie Europos universitetai yra esminiai Europos švietimo erdvės elementai.“
Iš 62 kandidatų naujai atrinkti 24 Europos universitetai. Juose dalyvauja 165 aukštojo mokslo institucijos iš 26 valstybių narių ir kitų programoje „Erasmus+“ dalyvaujančių šalių (žr. priedą). Jie prisidės prie glaudesnio savo institucijų, studentų ir darbuotojų bendradarbiavimo, telks savo internetinius ir fizinius išteklius, paskaitas, ekspertines žinias, duomenis ir infrastruktūrą. Glaudesnis bendradarbiavimas sustiprins jų gebėjimą spręsti gaivinant ekonomiką ir kitose srityse kylančias problemas. Tai jiems padės skatinti įtraukų perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, o tai bus naudinga ir jų studentams, ir visiems europiečiams.
Pirmieji Europos universitetų rezultatai
Komisija neseniai atliko pernai atrinktų septyniolikos jau egzistuojančių Europos universitetų tyrimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad 96 proc. institucijų mano, kad jei jų Europos universitetų tinklas jau būtų veikęs visu pajėgumu, jos būtų geriau pasirengusios spręsti koronaviruso pandemijos sukeltas problemas (jie veiklą pradėjo tik prieš 6–9 mėnesius). Daugiau kaip 60 proc. mano, kad buvimas Europos universitetų dalimi jau pasitarnavo sprendžiant dabartines su krize susijusias problemas. Paminėtini geri pavyzdžiai – virtualių tarpuniversitetinių platformų kūrimas, bendra mišrių kursų pasiūla ir bendri mokymo vienetai, įtraukti į visų tinkle dalyvaujančių universitetų programas. Be to, vienas iš Europos universitetų siekių – toliau remti mokymąsi visą gyvenimą, visų amžiaus grupių studentams suteikiant galimybę gauti mikrokvalifikacijas, kurios suteikiami baigus trumpus kursus ar modulius.
Europos universitetuose dalyvauja skirtingų tipų aukštojo mokslo institucijos, pradedant taikomųjų mokslų, technikos universitetais, kino ir medijų meno mokyklomis ir baigiant visapusiais ir mokslinius tyrimus intensyviai vykdančiais universitetais. Juose dalyvauja daugiau kaip 280 aukštojo mokslo institucijų iš visų valstybių narių ir kitų šalių, įsikūrusių ne tik sostinėse, bet ir nuošalesniuose Europos regionuose. Kiekvieną aljansą vidutiniškai sudaro septynios aukštojo mokslo institucijos. Nors kai kurie aljansai yra visapusiški ir apima visas disciplinas, kiti, pvz., pirmiausia yra orientuoti į darnų vystymąsi, sveikatą ir gerovę, skaitmeninimą ir dirbtinį intelektą, menąi, inžineriją ar kosmosą.
Iš viso šiam 41 Europos universitetui numatyta skirti iki 287 mln. EUR. Kiekvienas aljansas trejiems metams gauna iki 5 mln. EUR iš programos „Erasmus+“ ir iki 2 mln. EUR – iš programos „Horizontas 2020“. Šios lėšos padeda jiems pradėti įgyvendinti savo planus ir paruošti kelią kitoms visos Europos aukštojo mokslo institucijoms, kurios prisijungs vėliau. Finansavimas pagal abi programas yra svarbus žingsnis stiprinant Europos švietimo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sąveiką. Kiekvieno aljanso pažanga atidžiai stebima.
Pagal ilgalaikį 2021–2027 m. ES biudžetą Komisija Europos universitetus pasiūlė plėtoti pagal programą „Erasmus“, palaikant sąveiką su programa „Europos horizontas“ ir kitomis ES priemonėmis.
Pagrindiniai faktai
Europos Komisija Europos universitetų iniciatyvą pasiūlė Europos Sąjungos lyderiams prieš 2017 m. lapkričio mėn. Geteborge vykusį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą. Ši iniciatyva yra bendros vizijos iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę dalis. 2017 m. gruodžio mėn. šią iniciatyvą parėmė Europos Vadovų Taryba ir paragino iki 2024 m. įsteigti bent 20 Europos universitetų. Europos universitetų koncepcija išplėtota vadovaujant Europos Komisijai ir glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, aukštojo mokslo institucijomis ir studentų organizacijomis.
Daugiau informacijos
Europos universitetų iniciatyva
Dalintis per...
