Naujoji programa – „Europos horizontas“ – bus pagrįsta ankstesnės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos („Horizontas 2020“) laimėjimais bei sėkme ir užtikrins, kad ES ir toliau būtų mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderė pasaulyje. „Europos horizontas“ yra plačiausio iki šiol užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų programa.

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas reiškia investuoti į Europos ateitį. ES finansavimas suteikė galimybę įvairių šalių ir mokslo disciplinų atstovų grupėms dirbti kartu ir padaryti neįtikėtinų atradimų, kad Europa taptų pasauline mokslinių tyrimų ir inovacijų lydere. Rengdami programą „Europos horizontas“ norime remtis šia sėkminga patirtimi ir toliau iš tiesų keisti piliečių gyvenimą ir visą visuomenę.“

Už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingas Komisijos narys Carlos Moedas pridūrė: „Horizontas 2020“ yra viena iš svarbiausių Europos sėkmės istorijų. Naująja programa „Europos horizontas“ siekiama dar daugiau. Norime padidinti Europos mokslinių tyrimų tarybos finansavimą, kad dar sustiprintume ES mokslinę lyderystę pasaulyje, ir naujomis plataus užmojo ES mokslinių tyrimų misijomis iš naujo sudominti piliečius. Taip pat siūlome įsteigti naują Europos inovacijų tarybą, siekdami Europoje modernizuoti proveržio inovacijų finansavimą.“

Nors mokslinė kompetencija bus toliau didinama Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) veiksmais ir „Marie Skłodowskos-Curie“ stipendijomis bei mainų programomis, programoje „Europos horizontas“ numatytos šios pagrindinės naujovės:

• Europos inovacijų taryba (EIC), padėsianti Europai tapti rinkas kuriančių inovacijų lydere. Komisijos pasiūlymu bus įsteigta vieno langelio principu veikianti taryba, kuri padės perspektyviausias didelio potencialo ir proveržio technologijas iš laboratorijos perkelti į rinką ir novatoriškiausioms pradedančiosioms įmonėms ir bendrovėms plėtoti idėjas. Naujoji EIC padės nustatyti ir finansuoti sparčiai kintančias labai rizikingas inovacijas, turinčias didelį potencialą kurti visiškai naujas rinkas. Ji teiks tiesioginę paramą novatoriams pagal dvi pagrindines finansavimo priemones: viena bus skirta ankstyvojo etapo veiklai, o kita – plėtrai ir platinimui rinkoje. Taryba papildys Europos inovacijos ir technologijos institutą.
• Naujos ES masto mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos, daugiausiai dėmesio skiriant socialiniams iššūkiams ir pramonės konkurencingumui. Pagal programą „Europos horizontas“ Komisija pradės įgyvendinti naujas drąsių, plataus užmojo tikslų ir didelės europinės pridėtinės vertės misijas, kuriomis bus siekiama spręsti mūsų kasdieniam gyvenimui įtakos turinčias problemas. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, kova su vėžiu, netaršus susisiekimas arba plastiko šalinimas iš vandenynų. Šios misijos bus rengiamos kartu su piliečiais, suinteresuotosiomis šalimis, Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis.
• Inovacijų potencialo didinimas visoje ES. Parama atsiliekančioms valstybėms narėms bus padvigubinta, kad jos galėtų kuo geriau išnaudoti nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą. Be to, nauja sąveika su struktūriniais ir sanglaudos fondais suteiks galimybę lengvai koordinuoti ir derinti finansavimą ir padėti regionams diegti inovacijas.
• Daugiau atvirumo. Atvirojo mokslo principas, pagal kurį reikalaujama suteikti atvirą prieigą prie publikacijų ir duomenų, bus programos „Europos horizontas“ modus operandi. Tai padės rinkoje naudoti dėl ES finansavimo gautus rezultatus ir padidins su jais susijusių inovacijų potencialą.
• Naujos kartos Europos partnerystės ir glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis ES programomis. Pagal programą „Europos horizontas“ bus racionaliai sumažintas partnerysčių, kurias ES kuria ar finansuoja kartu su tokiais partneriais kaip pramonė, pilietinė visuomenė ir finansavimo įstaigos, skaičius, kad būtų padidintas jų efektyvumas ir poveikis įgyvendinant Europos politikos prioritetus. „Europos horizontas“ skatins nustatyti veiksmingas ir praktiškas sąsajas su būsimomis ES programomis, pavyzdžiui, sanglaudos politikos, Europos gynybos fondo ir Skaitmeninės Europos programomis ir Europos infrastruktūros tinklų priemone, taip pat su tarptautiniu branduolio sintezės energijos projektu ITER.

Jungtinis tyrimų centras (JRC), Komisijos mokslo ir žinių tarnyba, ir toliau teiks mokslines konsultacijas, techninę paramą ir vykdys tikslinius mokslinius tyrimus.

2021–2027 m. siūlomą 100 mlrd. EUR biudžeto asignavimą sudaro 97,6 mlrd. EUR programai „Europos horizontas“ (iš jų 3,5 mlrd. EUR bus skirta iš fondo „InvestEU“) ir 2,4 mlrd. EUR Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programai. Euratomo programoje, pagal kurią finansuojami branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos moksliniai tyrimai ir mokymas, daugiau dėmesio bus skiriama su elektros energijos gamyba nesusijusioms reikmėms, kaip antai sveikatos priežiūros ir medicininės įrangos, taip pat pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ bus remiamas branduolinės srities tyrėjų judumas.

Tolesni veiksmai

Svarbu greitai susitarti dėl bendro ilgalaikio ES biudžeto ir sektoriams skirtų pasiūlymų siekiant užtikrinti, kad ES lėšos kuo greičiau duotų konkrečių rezultatų vietos lygmeniu. Vėlavimas priverstų šviesiausius Europos protus galimybių ieškoti kitur. Dėl to prarastume tūkstančius mokslinių tyrimų srities darbo vietų ir pakenktume Europos konkurencingumui. Sulėtėtų esminė tiek fundamentinių mokslinių tyrimų, tiek rinkas kuriančių inovacijų pažanga, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, klimato politikos, ekologiško transporto ir darnaus žemės ūkio srityse, taip pat būtų vėluojama įgyvendinti priemones, susijusias su vėžio gydymu, šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, išmaniaisiais automobiliais ir sveika mityba.

2019 m. susitarus dėl kito ilgalaikio biudžeto būtų sklandžiai pereita nuo dabartinio 2014–2020 m. ilgalaikio biudžeto prie naujojo, o užtikrintas finansavimo nuspėjamumas ir tęstinumas būtų naudingas visiems.

Pagrindiniai faktai

Programos „Europos horizontas“ pasiūlymas parengtas remiantis sėkminga dabartinės programos „Horizontas 2020“ patirtimi. Programos „Horizontas 2020“ tarpinis vertinimas parodė, kad programa sėkmingai padeda kurti darbo vietas ir skatinti augimą, spręsti didžiausius visuomenės uždavinius ir gerinti žmonių gyvenimą. Matyti, kad programa kuria aiškią Europos pridėtinę vertę, nes teikia akivaizdžią naudą, palyginti su nacionalinio ar regioninio lygmens parama. 2018 m. gegužės mėn. duomenimis, pagal programą daugiau nei 18 000 projektų suteikta 31 mlrd. EUR viršijanti parama.

Rengiant šiandienos pasiūlymą taip pat remtasi Komisijos medžiaga neformaliam gegužės 16 d. ES vadovų susitikimui Sofijoje „Mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė: Europos galimybė formuoti savo ateitį“, kurioje pabrėžti Europos konkurencingumui pasaulyje užtikrinti būtini veiksmai.

Per pastaruosius dešimtmečius apie du trečdalius Europos ekonomikos augimo lėmė inovacijos. Tikimasi, kad programa „Europos horizontas“ padės sukurti daugiau naujų žinių ir technologijų, taip didinant mokslinę kompetenciją, ir turės teigiamos įtakos augimui, prekybai bei investicijoms ir didelį socialinį poveikį ir poveikį aplinkai. Kiekvienas pagal programą investuotas euras per 25 metus gali duoti iki 11 eurų BVP grąžą. Sąjungos investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas tiesioginis poveikis investicijų etape (2021–2027 m.) turėtų būti iki 100 000 naujų darbo vietų, susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.