Lietuvos inovacijų politikos sistema yra per daug fragmentiška, o parama – neveiksminga, pažymi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai. Išanalizavus Lietuvos inovacijų politikos sistemą, EBPO teikia ataskaitą su rekomendacijomis Lietuvai.
Nuo decentralizacijos prie centralizacijos
Inovacinės veiklos ir verslo skatinimo funkcijas Lietuva buvo išskaidžiusi skirtingoms agentūroms ir institucijoms. Tačiau funkcijų išskaidymas reiškia, kad nė viena iš šių įstaigų nebuvo pilnai atsakinga už visos šalies inovacijų politikos rezultatus. Tuo metu tokios pažangios šalys, kaip Izraelis, Jungtinė Karalystė ar Suomija, verčiau renkasi inovacijų politikos priemones įgyvendinančių institucijų konsolidacijos kelią. Pabrėžiama, kad funkcijų sutelkimas leidžia geriau išnaudoti turimus valstybių išteklius, kuria efektyvų verslo aptarnavimą pagal „vieno langelio“ modelį, mažina administracines išlaidas. EBPO siūlo Lietuvai atsižvelgti į šias gerąsias kitų šalių praktikas ir tęsti pradėtus konsolidavimo procesus (praėjusių metų pabaigoje įsigaliojo Technologijų ir inovacijų įstatymo pataisos, kurios įtvirtino Inovacijų agentūros steigimą). Ataskaitoje pabrėžiama ir pernelyg didelė Lietuvos inovacijų politiką įgyvendinančių institucijų priklausomybė nuo Europos Sąjungos (ES) lėšų. Rekomenduojama sutelkti daugiau valstybės finansavimo.
Siūloma didinti inovatyvių viešųjų pirkimų vykdymo apimtis
Pasak EBPO, nuo inovacijų plėtros neatsiejami inovatyvūs viešieji pirkimai. Šie ataskaitoje įvardijami kaip inovatyvių sprendimų ir mokslinių tyrimų paslaugų pirkimai, kurie gali tapti prielaida inovacijoms. Akcentuojama, kad šiuo metu inovatyvūs viešieji pirkimai Lietuvoje nesiekia net 1 proc. Tačiau Lietuva šioje srityje turi ambicingų tikslų: 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane iki 2025 m. numatyta šį skaičių padidinti iki 5 proc., o 2030 m. – iki 20 proc. Siekiant šių tikslų, EBPO rekomenduoja Lietuvai atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu sunku pasiekti informaciją, kaip vykdyti inovatyvius viešuosius pirkimus, stinga kompetencijos, nesidalijama gerosiomis praktikomis. EBPO siūlo suformuoti Inovatyvių viešųjų pirkimų kompetencijų centrą, kuriame būtų konsoliduoti paramos ir pagalbos pajėgumai. Toks centras galėtų būti formuojamas Viešųjų pirkimų tarnyboje, Inovacijų agentūroje ar koordinuojamas šių institucijų tinklo.
Inovacijų politiką siūloma grįsti misijomis
Didelis dėmesys ataskaitoje teikiamas ir tendencijai formuoti inovacijų politiką, orientuojantis ne į atskirus ekonomikos sektorius, bet į misijas, kurių siekiant visi sistemos dalyviai veikia vieningai ir kryptingai. Teigiama, kad misija, kaip politikos ašis, gali ne tik padėti pasiekti sinergiją tarp verslo ir mokslo, bet ir paskatinti kitų sistemos dalyvių, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus institucijų ar nevyriausybinių organizacijų, įsitraukimą į inovacines veiklas. Taip pat tai galėtų atnešti teigiamų pokyčių, sprendžiant inovacinių veiklų planavimo, finansavimo, įgyvendinimo klausimus, užtikrinant inovacijų transformaciją į ekonominę naudą ir, svarbiausia, nukreipiant inovacijų ekosistemą į visuomenei aktualiausių iššūkių sprendimą.
Anot EBPO, Lietuvos inovacijų politiką būtų galima sieti su ES programos „Europos horizontas“ misijomis. Arba į valstybinės reikšmės misijų įgyvendinimą būtų galima nukreipti pajėgiausius šalies mokslo ir inovacijų sektorius, pavyzdžiui, lazerių, gyvybės mokslų ar finansinių technologijų (fintech). Dar viena galimybė – Sumanios specializacijos strategiją orientuoti ne į atskirų ekonomikos sektorių vystymą, bet į nacionalines misijas. Pabrėžiama, kad į misijas orientuota inovacijų politika Lietuvai aktuali ypač šiuo metu, kol inovacijų reformos įgyvendinimas nėra baigtas ir sistema išlieka fragmentiška.
Svarbu didinti darbo našumą
EBPO ekspertai taip pat ragina Lietuvą ieškoti priemonių, kurios padėtų padidinti darbo našumą, nes kol kas šioje srityje Lietuva atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio. Pabrėžiama, kad Lietuvai būdingas nedidelis užimtumas informacinių ir ryšių technologijų srityje. Lietuvoje stebimas ir mažas robotų pritaikymas pramonėje. 2019 m. duomenimis, 10 tūkstančių darbuotojų Lietuvoje teko 5 robotai. Teigiama, kad apie aukštųjų technologijų taikymus Lietuvos pramonėje apskritai yra žinoma per mažai – situacija nepakankamai stebima ir analizuojama, nežinoma, kas yra srities lyderiai. EBPO rekomenduoja stiprinti susijusių agentūrų analitinius pajėgumus ar aprūpinti jas analitika centralizuotai. Taip pat siūloma sekti kitų šalių pavyzdžiais ir toliau stiprinti STEM (angl. science, technology, engineering, math) ugdymą, remti mokymo programas. Pavyzdžiui, Suomija planuoja dirbtinio intelekto bakalauro ir magistrantūros studijų programas, Kinija diegia robotikos užsiėmimus jau pradinėse mokyklose.
Ataskaita rengta įgyvendinat Europos Komisijos struktūrinių reformų rėmimo programos projektą „Lietuvos inovacijų politikos efektyvumo didinimas“. Projektą įgyvendino EBPO, bendradarbiaujant su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), Vyriausybės kanceliarija, Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis.
Dalintis per...
