Sveiki sulaukę pavasario!
Metų pradžia pasaulyje pažėrė gausybę beveik neįtikėtinų, kone seisminių pareiškimų ir abejonių dėl tolesnės pastarųjų dešimtmečių geopolitinės tvarkos bei vakarietiškų liberalizmo ir demokratijos vertybių ateities.
Vis dėlto, Europos Sąjungos institucijos toliau nuosekliai tęsia darbus, įgyvendindamos anksčiau suplanuotas iniciatyvas, tokias kaip ES konkurencingumo stiprinimas, ir kartu prisitaikydamos prie naujos realybės, kurioje Europos saugumo ir gynybos stiprinimas tapo neatidėliotinu prioritetu.
Tikėkimės, kad šylant orams ir ilgėjant dienoms, mums visiems bus lengviau išlaikyti neabejingumą, ryžtą, stabilumą ir optimizmą.
Kviečiame susipažinti su mūsų parengta pastarojo ketvirčio Briuselio naujienų apžvalga.
Europos Komisija
Kovo 11 d. suėjo 100 dienų nuo dabartinės (2024–2029 m.) Europos Komisijos (EK) darbo pradžios. Tai svarbi simbolinė data šios EK veiklos chronologijoje, nes per šį laikotarpį ji suformavo savo veiklos kryptį, sėkmingai įgyvendindama kelias pirmininkės Ursulos von der Leyen išsikeltas pirmųjų 100 dienų užduotis. Tarp jų verta paminėti pirmiausia pagrindinius strateginius dokumentus:
🔎 Sausio 29 d. pristatytą Europos konkurencingumo kelrodį, kuris yra visą šios EK penkerių metų kadenciją „įrėminanti“ strategija, skirta stiprinti Europos pasaulinį konkurencingumą (skatinant inovacijas, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinant saugumą); bei
🔎 Vasario 12 d. paskelbtą EK darbo programą konkrečiai 2025 metams, kuri daugeliu atžvilgiu glaudžiai atspindi Konkurencingumo kelrodyje išdėstytus prioritetus, bei kartu su ja paskelbtą Komunikatą dėl supaprastinimo ir įgyvendinimo, kuriame išdėstomi planai, kaip supaprastinti taisykles ir sumažinti administracinę naštą (kad ES taisykles būtų lengviau praktiškai įgyvendinti).
Taip pat verta atkreipti dėmesį į kitus pasirodžiusius dokumentus:
🔎 Sausio 15 d. paskelbtą veiksmų planą Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kibernetiniam saugumui stiprinti. Planu, kuris bus palaipsniui įgyvendinamas 2025-2026 m., siekiama apsaugoti ES sveikatos priežiūros sektorių nuo kibernetinių grėsmių, dėmesį telkiant į 4 pagrindinius prioritetus: (1) prevenciją (pasirengimą), (2) grėsmių identifikavimą, (3) reagavimą į kibernetinius išpuolius, siekiant kuo labiau sumažinti žalą, ir (4) atgrasymą nuo galimų kibernetinių išpuolių;
🔎 Vasario 10 d., Paryžiuje vykusio Aukščiausiojo lygio susitikimo dėl dirbtinio intelekto (DI) metu pristatytą EK pradedamą iniciatyvą „InvestAI“, kuria siekiama sukurti stiprią Europos DI infrastruktūrą, investuojant į DI 200 mlrd. eurų, įskaitant naują 20 mlrd. eurų fondą specialiai Europos DI gigafabrikams vystyti;
🔎 Vasario 19 d. publikuotą Žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją, kuria siekiama užtikrinti ES žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir patrauklumą, geras darbo sąlygas Europos ūkininkams;
🔎 Vasario 26 d. paskelbtą Švarios pramonės kursą. Tai planas ES konkurencingumui didinti ir priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į 2024 m. vasario Antverpeno deklaraciją dėl Europos pramonės kurso – daugiau kaip 1300 organizacijų (atstovaujančių 25 Europos pramonės sektorius) pasirašytą raginimą suformuluoti Europos pramonės kursą, kuris papildytų esamą Žaliąjį kursą ir užtikrintų kokybiškas darbo vietas Europoje. Taupantys laiką su pagrindiniais Švarios pramonės kurso aspektais gali susipažinti ir specialiame EK parengtame lankstinuke;
🔎 Kovo 5 d. pristatytą „Įgūdžių sąjungos“ (angl. „Union of Skills“) iniciatyvą, kuria bus siekiama geriau išnaudoti Europos gyventojų žmogiškąjį potencialą, padedant jiems lavinti reikiamus įgūdžius, persikvalifikuoti; taip pat leisti įgūdžiams ir darbo jėgai lengvai migruoti iš vienos ES dalies į kitą, bei pritraukti į ES ir joje išlaikyti trečiųjų šalių talentus.
Pati EK savo pirmųjų 100 dienų pasiekimus glaustai pristato specialiame kovo 11 d. publikuotame lankstinuke bei atskirame, išsamesniame EK svetainės istorijų formato puslapyje.
Norintys kritiškesnio požiūrio iš šalies, gali susipažinti ir su laikraščio „Politico“ parengta apžvalga.
Europos gynybos ir saugumo stiprinimas
Nuo sausio eterį drebinant kontraversiškiems net ir ilgamečių Europos sąjungininkų pareiškimams, kovo 4 d. EK pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė skubų penkių dalių planą „Iš naujo apginkluokime Europą“ (angl. „ReArm Europe“), kuriuo numatomas papildomas iki 800 mlrd. eurų vertės finansavimas Europos gynybai.
Šį plano pasiūlymas buvo specialiu laišku išsiųstas ES valstybių narių vadovams kovo 6 d. specialiojo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvakarėse. Kovo 11 d. pritarimą planui išreiškė Europos Parlamento dauguma.
Būtinybė visapusiškai stiprinti Europos saugumą nėra vien karšta pastarųjų savaičių naujiena. Saugumo, kaip visa ko pagrindo, svarba buvo išsamiai aptarta dar pernai rudenį publikuotoje specialioje Sauli Niinistö ataskaitoje. Europos saugumo stiprinimas – ir pagrindinė pirmąjį šių metų pusmetį vykstančio Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai tema.
Verta paminėti, kad stiprinant Europos saugumą vien gausaus finansavimo nepakanka – kartu reikia ir šalinti esamas administracines kliūtis, trukdančias sklandžiam karinių pajėgų ir ginkluotės judėjimui iš vienos ES šalies į kitą. Tokios išvados buvo pateiktos vasario 5 d. publikuotoje Europos audito rūmų ataskaitoje.
Kalbant konkrečiai apie gynybos technologijų ir inovacijų vystymą, sausio 30 d. buvo patvirtinta penktoji kasmetinė Europos gynybos fondo (angl. EDF) darbo programa, kurioje numatomi 9 konkursiniai kvietimai gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologijų projektams daugiau kaip 30 temų. Kvietimus laimėjusiems projektams bus skirtas iš viso daugiau kaip milijardo eurų vertės finansavimas. Projektų temų sąrašas pateikiamas ir trumpoje 2025 m. EDF darbo programos suvestinėje, o balandžio 2-3 d. vyks EDF nuotolinis informacinių dienų renginys, kurio metu bus galima gauti daugiau informacijos apie darbo programą ir planuojamus kvietimus.
Vasario 24 d., minint trečiąsias Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios metines, ES dar kartą pademonstravo pasiryžimą remti Ukrainą – buvo paskelbtas Ukrainą palaikantis bendras Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos pirmininko bei Europos Parlamento pirmininkės pareiškimas bei dar vienas, 16-asis, sankcijų paketas agresorei Rusijai.
Lietuva, Latvija ir Estija gali pasidžiaugti per vasario 8-9 d. savaitgalį galutinai atsijungusios nuo rusiško energetinio žiedo BRELL ir sėkmingai sinchronizavusios savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Šio svarbaus tiek saugumo, tiek ekonomine, tiek ekologine prasme įvykio proga Vilniuje apsilankė ir viešą pareiškimą padarė EK pirmininkė.
„Europos horizontas“ ir 10 BP
Kalbant apie dabartinės ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (BP) „Europos horizontas“ tęstinumą (kaip 10 BP) 2028-2034 m., tebelieka daug neaiškumų. Jau pasirodė viešų pastebėjimų, kad 10 BP kūrimas netgi išvis neminimas tarp darbų, numatomų šių metų EK darbo programoje ir kad 10 BP, užuot buvusi savarankiška, kaip iki šiol, nuo 2028 m. gali tiesiog tapti planuojamo Europos konkurencingumo fondo sudėtine dalimi.
Vis dėlto, daug suinteresuotųjų šalių ir toliau aktyviai pasisako už tai, kad ir ateityje būtų užtikrintas savarankiškos (o ne sudėtine kitų priemonių dalimi esančios) BP tęstinumas.
Kovo 11 d. ataskaitą dėl „Europos horizonto” tarpinio vertinimo ir rekomendacijas dėl būsimosios 10 BP pagaliau patvirtino Europos Parlamentas. Tarp pagrindinių rekomendacijų – savarankiška, radikaliai supaprastintos struktūros 10 BP su dar didesniu finansavimu.
Taip pat kovo 11 d. Varšuvoje, Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai kontekste, įvyko neformali Europos šalių ministrų, atsakingų už mokslinius tyrimus ir inovacijas, Taryba. Jos metu vėlgi buvo aktyviai pasisakyta už būtinybę ir po 2027 m. užtikrinti pakankamą finansavimą mokslui ir inovacijoms (kad būtų užtikrintas Europos konkurencingumas) ir savarankiškos BP tęstinumo užtikrinimą. Ši daugumos Tarybos dalyvių (ir visų 27 ES valstybių narių) paremta pozicija buvo oficialiai patvirtinta kaip Varšuvos deklaracija, kuri yra aiški žinutė EK ir kitoms ES institucijoms apie strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) finansavimo svarbą.
Susirūpinusiems BP tęstinumu (bei kitais svarbiais ES reikalais) Europos gyventojams šiuo metu yra galimybė pasisakyti iki gegužės 6 d. vykstančioje EK konsultacijoje dėl kito ilgalaikio (2028-2034 m.) ES biudžeto krypties. Konsultacijos dalis „ES finansavimas konkurencingumui didinti“ apima ir ES biudžeto išlaidų MTI finansavimui klausimus. Esama jau sudalyvavusių respondentų statistika kol kas rodo itin vangų Lietuvos gyventojų dalyvavimą, tad kviečiame mūsų naujienlaiškio skaitytojus būti pilietiškesniais ir dalyvauti minėtoje konsultacijoje aktyviau.
Dar viena MTI sričiai (ir ES konkurencingumo skatinimo temai) aktuali šiuo metu vykstanti apklausa – iki kovo 17 d. atvira konsultacija dėl ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategijos, kurioje Europos gyventojai gali išreikšti savo nuomonę dėl politikos, kuria siekiama sudaryti geresnes veiklos sąlygas, mažiau administracinių kliūčių ir lengviau prieinamą finansavimą Europos startuoliams ir įmonėms, formavimo.
Grįžtant prie dabartinės BP, tebevyksta jos tarptautinė plėtra. Nuo šių metų pradžios prie „Europos horizonto“ kaip asocijuotosios šalys prisijungė Šveicarija ir Pietų Korėja. Šių šalių mokslininkai dabar gali dalyvauti ir gauti tiesioginį finansavimą tiek kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) projektų dalyviai, tiek kaip koordinatoriai daugelyje BP kvietimų.
Vasario mėnesį pagalvoti apie prisijungimą prie BP buvo pakviesta Indija – tai padarė už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga komisarė Ekaterina Zaharieva, kalbėdama su Indijos mokslo ministru Jitendra Singh EK aukšto lygio delegacijos viešnagės Indijoje vasario 27-28 d. metu.
Nors kita svarbi pasaulio šalis – JAV – kol kas neturi planų tapti asocijuotąja BP nare, sausio 17 d. ES ir JAV pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo dar kartą patvirtino įsipareigojimą dėl transatlantinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) srityje.
Primename, kad JAV kaimynė Kanada asocijuotąja BP nare tapo pernai.
LINO biuro veikla ir renginiai
Tęsiant 10 BP temą, LINO biuras prisijungė prie sausį Europos Parlamente veiklą pradėjusios neformalios vadinamųjų „plėtros“ (angl. „widening“) šalių interesus atstovaujančios darbo grupės, kurios tikslas – užtikrinti „plėtros“ politikos tęstinumą ir kitoje bendrojoje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje (10 BP) bei geresnę „plėtros“ politikos integraciją į visą BP. Ši grupė, vadovaujama EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) narės Eszter Lakos, ruošia rekomendacijas dėl „plėtros“ politikos tęstinumo, kurias ketina pateikti, iki tol kol EK viešai pristatys pasiūlymą dėl 10-osios BP (tikimasi, kad tai įvyks šią vasarą).
Vasario 5-6 d. prisidėjome prie specializuotos žiniasklaidos ir tinklaveikos platformos „Science Business“ kasmetinės konferencijos „Naujas mandatas, nauja darbotvarkė: ar ES ištesės savo pažadus moksliniams tyrimams ir inovacijoms?“ programos organizavimo. Briuselyje vykusios konferencijos panelinėse ekspertų diskusijose sudalyvavo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Technologijų ir inovacijų skyriaus patarėja Aistė Vilkanauskytė.
Vasario 28 d. Vilniuje padėjome suorganizuoti oficialaus Lietuvos kvantinių technologijų gairių pristatymo renginį.
Sausio 22-24 d. Briuselyje drauge su tarptautine asociacija AESIS surengėme mokymus apie MTI poveikio visuomenei (angl. „societal impact“) komunikaciją, kuriuose sudalyvavo ir keletas su MTI projektų vadyba dirbančių atstovių iš Lietuvos.
Vasario 4 d. taip pat Briuselyje su Kauno technologijos universitetu (KTU) organizavome tarptautinę konferenciją „Tvarumo ir sveikos gyvensenos link naudojant dirbtinį intelektą ir kitus skaitmeninius sprendimus“.
Be to, drauge su partneriais iš Lenkijos, Slovėnijos ir Vengrijos surengėme trijų informacinių seminarų seriją apie globalaus bendradarbiavimo galimybes ES tyrėjams, kuriuose buvo aptartas ES ir Pietų Korėjos, Kanados ir Afrikos šalių mokslininkais. Visų trijų seminarų įrašus galima peržiūrėti LINO biuro „YouTube“ kanale.
Kita artimiausia mūsų planuojama iniciatyva – kovo 18 d. vyksiantis tarptautinis partnerių paieškos (angl. „pitching“) renginys, skirtas su postkvantine kriptografija (PQC, kibernetinio saugumo sritis) dirbantiems tyrėjams ir inovatoriams.
Kovo 25 d., kartu su partneriais, planuojame Briuselyje surengti uždarą apvaliojo stalo diskusiją „Cleantech 4 Defence and Security“, kurioje bus aptariamos švariųjų technologijų ir gynybos bei saugumo sektoriaus sąsajos.
Taip pat balandžio 11 d. kviesime jus nuotoliniu būdu prisijungti prie mūsų naujos iniciatyvos „Valanda Briuselyje“, kurios metu dalinsimės naujausiomis ES aktualijomis.
Papildomi skaitiniai
Naujienlaiškio pabaigai kaip visuomet siūlome eklektišką aktualių ir (mūsų nuomone) įdomių papildomų skaitinių skyrelį:
📖 Metų pradžioje Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) parengė apžvalgą „10 dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį 2025-aisiais“. Nors publikacija skirta visų pirma Europos Parlamento darbuotojams bei ES politikos formuotojams, ji pateikia ir gana gerą įvadą į dabartines ES aktualijas ir ES reikalais besidominčiam „eiliniam“ Europos gyventojui.
📖 Vasario 14-16 d. Miunchene vyko kasmetinė Saugumo konferencija (angl. „Munich Security Conference“, MSC), pritraukianti daug aukšto lygio politikų ir ekspertų. Šiemet ypač pagarsėjo – ir daug nerimo europiečiams sukėlė – joje pasakyta kritiška naujojo JAV viceprezidento JD Vance kalba „Amerika pasaulyje“. Konferencijos vaizdo įrašų archyve galima peržiūrėti ir daugelio kitų konferencijos pranešėjų kalbas bei panelines diskusijas.
📖 EK Jungtinis tyrimų centras (JRC) parengė ketvirtąją kasmetinę naujausių Europoje kuriamų technologijų apžvalgą. Joje pristatoma 221 „besiformuojanti“ technologija, 2024 m. aptikta tokiose svarbiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija ir biotechnologijos, ir turinti šansą ateityje tapti svarbia ir daryti poveikį mūsų visuomenei, ekonomikai, saugumui.
📖 Europos mokslo taryba (ERC) pasidomėjo, kaip jos dotacijų gavėjams sekasi panaudoti jų užpatentuotus išradimus komerciniais tikslais. Nustatyta, kad ERC dotacininkai savo išradimus sukomercino tik maždaug 44% tirtų atvejų. Dažniausia patentų panaudojimo forma – licencijavimas nepriklausomoms šalims; antra dažniausia – naujų įmonių steigimas.
📖 Technologijų infrastruktūros (TI) – tai kompleksinės priemonės, padedančios geriau veikti Europos inovacijų ekosistemai, pramonei, skatinančios smulkiųjų ir vidutinio dydžio įmonių veiklą. Vasario 14 d. buvo pristatytos nepriklausomos darbo grupės rekomendacijos, kaip pagerinti TI Europoje ir Europos TI naudotojų poreikių analizė.
📖 „Eurobarometras“ – 1974 m. inicijuota įvairių ES institucijų (Komisijos, Parlamento ir kt.) naudojama priemonė gyventojų nuostatoms įvairiais klausimais stebėti. Vasario 4 d. buvo paviešinti „Eurobarometro“ apklausos apie Europos gyventojų požiūrį į mokslą rezultatai, kurie rodo, kad dauguma europiečių teigiamai vertina bendrą mokslo ir technologijų daromą įtaką.
📖 Vasario 11 d. minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Ta proga EK paskelbė naujausią (kas 3 metus publikuojamą) ataskaitą „She Figures”, kurioje apžvelgiama lyčių lygybės situacija Europos MTI srityje. Nors bendrai Europoje moterų dalyvavimas MTI sektoriuje vis dar yra nepakankamas, Lietuva gali pasidžiaugti gana gerais rodikliais – pagal moterų įsitraukimą į MTI esame treti Europoje.
Iki susitikimų kituose naujienlaiškiuose,
LINO biuro komanda.
