Rugsėjo 11–12 dienomis Vokietijoje, Dresdene, vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Building Bridges“, kurią organizavo Saksonijos regiono Vokietijoje kanceliarija ir tyrimų institutas Helmholtz-Zentrum Dresden-Rossendorf (HZDR). Šių metų konferencijos pagrindinė tema buvo dirbtinis intelektas, o Lietuva atliko ypatingą vaidmenį – mūsų šalis buvo oficiali konferencijos partnerė. Tai suteikė Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemai didesnį matomumą Saksonijoje bei sudarė galimybę pristatyti Lietuvos pasiekimus tarptautinei auditorijai. Lietuvos delegaciją sudarė ŠMSM viceministrė Regina Valutytė, LINO biuro, Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovai.
Prieš konferenciją LINO biuras organizavo Lietuvos delegacijos susitikimą, kuriame buvo aptarti nacionaliniai ir europiniai mokslo politikos klausimai bei būsimo 2028–2034 m. ES daugiamečio finansinio biudžeto prioritetai, ypač akcentuojant naująjį „Europos horizonto“ pasiūlymą. Diskutuota apie Europos Komisijos požiūrio pokyčius į dvigubos paskirties technologijas ir jų pritaikymą tarptautiniuose projektuose. Taip pat nagrinėta tyrėjų judėjimo tarp akademijos ir verslo tema – pastebėta, kad sudėtinga pritraukti specialistus iš verslo į akademinę aplinką, aptarta kaip tokį procesą skatina Vokietija ir kitos Vakarų Europos šalys.
Konferencijos metu daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto (DI) vaidmeniui įvairiose srityse – nuo energetikos ir mikroelektronikos iki sveikatos priežiūros. LINO biuro vadovas Tadas Tumėnas savo pranešime pabrėžė, kad DI jau dabar keičia mūsų gyvenimus, o Lietuva siekia tapti konkurencinga žinių ekonomikos dalimi. Siekiant šio tikslo, itin svarbų vaidmenį atlieka Lietuvos mokslo taryba (LMT). LMT misija – užtikrinti, kad Lietuvos mokslo ir inovacijų sistema būtų veiksminga, konkurencinga ir globaliai integruota, taip sudarant sąlygas mūsų ų šalies mokslui ir inovacijoms sėkmingai įsitvirtinti tarptautinėje erdvėje. Būtent neatsitiktinai pranešime buvo akcentuota LMT vykdomo tarptautinio bendradarbiavimo svarba. Ši veikla yra esminė siekiant užtikrinti, kad Lietuvos mokslas ir inovacijos taptų konkurencingos ir matomos pasauliniu mastu. LMT, būdama šių iniciatyvų centre, telkia mokslo bendruomenę, stiprina ryšius su užsienio partneriais ir sudaro sąlygas Lietuvos tyrėjams bei inovatoriams aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektose ir iniciatyvose – nuo bendrų mokslo ir verslo projektų, konkurencingumo centrų su užsienio partneriais bei aktyvaus dalyvavimo „Europos Horizonte“ iki paramos Ukrainos mokslininkams bei bendrų iniciatyvų su JAV ir Azijos šalimis.
Konferencijos metu diskusijose aktyviai dalyvavo ŠMSM viceministrė Regina Valutytė, pabrėžusi glaudžius Lietuvos ir Vokietijos ryšius, Lietuvos IRT sektoriaus stiprybes ir tai, kad dirbtinis intelektas mūsų šalyje yra tarp strateginių prioritetų nuo 2018 m. Pasak viceministrės, Europa turi realią galimybę konkuruoti su JAV ir Kinija, jei efektyviai naudos išteklius ir ieškos sprendimų į priekį. HZDR centro mokso direktorius Sebastian M. Schmidt akcentavo bendradarbiavimo su Rytų Europos partneriais svarbą, pabrėždamas, jog tikroji vertė atsiranda iš duomenų kuriamo poveikio. Saksonijos mokslo ministras Sebastian Gemkow ragino skatinti jaunus verslininkus kurti startuolius ir pasitelkti DI ekonomikos sėkmei užtikrinti.
Lietuvos mokslininkai konferencijos pristatė savo naujausius darbus ir pasiekimus sveikatos, mikroelektronikos ir energetikos teminėse sesijose. Jie dalijosi tarptautinio bendradarbiavimo sėkmės istorijomis, užmezgė naujus ryšius su potencialiais partneriais ir sustiprino esamus bendradarbiavimo tinklus. Tokiu būdu jie ne tik prisidėjo prie mūsų šalies mokslo ir inovacijų potencialo praktinio pristatymo, bet ir padėjo formuoti ilgalaikes galimybes Lietuvos mokslo bei inovacijų ekosistemos plėtrai tarptautiniu mastu. Dėkojame visiems Lietuvos delegacijos nariams, kurie aktyviai įsitraukė į diskusijas ir prisidėjo prie Lietuvos bei Vokietijos mokslinių ryšių gilinimo.
Dalintis per...
