Birželio 6 d. Artis viešbutyje įvyko Lietuvos mokslo tarybos (LMT) LINO biuro drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) organizuojama konferencija, skirta žinomumo didinimui apie žinių valorizaciją ir ES Tarybos rekomendacijai dėl pagrindinių žinių vertinimo principų propagavimo. Lietuva yra antroji šalis Europoje, kuri surengė šią konferenciją. Šį pavasarį Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas pradėjo informuotumo didinimo kampaniją apie žinių vertės didinimą, kurios tikslas – supažindinti su naujausiais politikos pokyčiais žinių vertės didinimo srityje ir parodyti, kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus galima geriau paversti nauda visuomenei ir ekonomikai.

Žinių valorizacija apima socialinės ir ekonominės vertės kūrimo procesą iš žinių, susiejant skirtingus sektorius ir transformuojant duomenis, žinias ir tyrimų rezultatus į tvarius produktus, paslaugas, sprendimus ir žiniomis pagrįstą politiką, kuri naudinga visuomenei.

„Žinių valorizacijos skatinimas yra būtinas norint pateikti veiksmingesnius naujus sprendimus kuriant ekologiškesnę, švaresnę ir sveikesnę ateitį. Pagrindiniai principai įtraukia visus mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos dalyvius, sutelkia dėmesį į veikėjų ryšius ir bendrą kūrimą, pabrėžia verslumo įgūdžius ir praktiką bei apima visą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos generuojamų žinių spektrą“, – sveikinimo kalboje sakė LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Renginio nuotr. LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius

Europos tarybos rekomendacijoje „Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktas“ žinių įsivertinimas įvardijamas kaip viena iš prioritetinių Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės sričių (ERA). Šis ERA veiksmas svarbus ir Lietuvai, tačiau sudėtingi žinių valorizacijos principai Lietuvos bendruomenei yra nauji, todėl esame dėkingi už galimybę pasikeisti nuomonėmis apie juos“, – savo sveikinimo žodyje pažymėjo ŠMSM viceministras Gintautas Jakštas.

Renginio nuotr. ŠMSM viceministras Gintautas Jakštas

Lietuvos mokslininkai iki šios dienos sėkmingai dirba mokslo ribose ir pasiekia nuostabių rezultatų. Šiuo metu Lietuvoje labiau išvystytos sritys – informacinės technologijos, biotechnologijos, lazeriai, inžinerija, mechatronika, energetika, elektronika, biomedicina ir maisto technologijos. Mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo institucijos palaipsniui keičiasi, daug dėmesio skiriama mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimui. Sėkmingai veikia ir plėtojasi mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo institucijų inovacijų ir technologijų perdavimo centrai. Daugėja verslių tyrėjų ir jaunų įmonių. Džiugu, kad kuriamos naujos mokslinės idėjos, o jų sumanytojai (studentai, mokslininkai) yra novatoriški ir orientuoti į tikslą. Akademinė bendruomenė intensyviau bendradarbiauja su viešuoju ir privačiuoju sektoriais ir orientuojasi į naudą visuomenei.

Konferencijos metu mokslo bendruomenei buvo pristatyta Europos Tarybos rekomendacija dėl pagrindinių žinių valorizacijos principų, išplatinti ir skatinami naudoti du praktikos kodeksai – dėl intelektinio turto valdymo žinių valorizacijos tikslais ir praktikos kodeksas standartizacijai.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Dalintis per...