Europos Komisija kartu su pramonės sektoriumi pradėjo 11 naujų Europos partnerystės iniciatyvų. Jomis siekiama paskatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, spręsti didžiausias klimato bei tvarumo problemas ir taip siekti, kad Europos ekonomika taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika, taip pat įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Atsižvelgiant į dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus, veiksmais pagal šias partnerystės iniciatyvas taip pat bus siekiama įgyvendinti kito dešimtmečio – Europos skaitmeninio dešimtmečio – ES skaitmeninius užmojus. Partnerystės iniciatyvoms pagal naująją 2021–2027 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ bus skirta daugiau kaip 8 mlrd. eurų. Bendra įsipareigojimų suma, įskaitant privačių partnerių ir valstybių narių įsipareigojimus, sudaro apie 22 mlrd. eurų.
Ši kritinė finansavimo masė suteikia galimybę, vykdant partnerystės iniciatyvas, plėtoti didelio masto novatoriškus sprendimus, pavyzdžiui, spręsti daug energijos suvartojančių pramonės sektorių ir sektorių, kuriuose sunku mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pvz., laivybos ir plieno gamybos sektorių, išmetalų problemą, taip pat kurti ir naudoti našias baterijas, tvarius degalus, dirbtinio intelekto priemones, duomenų technologijas, robotiką ir kt. Šios partnerystės iniciatyvos padės dideliu mastu sutelkti pastangas, išteklius ir investicijas, todėl jos padarys ilgalaikį teigiamą poveikį, padidins Europos konkurencingumą ir technologinį suverenumą, padės sukurti daugiau darbo vietų ir paskatins ekonomikos augimą.
Vienuolika Europos partnerystės iniciatyvų:
- Europos mokslinių tyrimų debesijos partnerystė. Pagal šią partnerystę siekiama iki 2030 m. įdiegti ir įtvirtinti atvirą, patikimą virtualią aplinką, kad maždaug 2 mln. Europos tyrėjų galėtų saugoti mokslinių tyrimų duomenis, jais dalytis ir pakartotinai naudoti tarpvalstybiniu mastu ir įvairiose mokslo srityse.
- Europos dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos partnerystė. Kad dirbtinis intelektas, duomenys ir robotika teiktų didžiausią naudą Europai, veiksmais pagal šią partnerystę bus skatinamos šių technologijų inovacijos, taip pat siekiama jų pripažinimo ir įsisavinimo.
- Europos partnerystė fotonikos (šviesos pagrindo technologijų) srityje. Veiksmais pagal šią iniciatyvą siekiama paspartinti inovacijas fotonikos srityje, užtikrinti Europos technologinį suverenumą, padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir skatinti ilgalaikį darbo vietų kūrimą ir gerovę.
- Europos švariojo plieno partnerystė. Mažataršė plieno gamyba. Veiksmais pagal šią iniciatyvą remiama ES lyderystė pertvarkant plieno pramonę į anglies dioksido neišskiriančią pramonę. Ši partnerystė veikia kaip katalizatorius kitiems strateginiams sektoriams.
- Europos partnerystė „Pagaminta Europoje“. Ši partnerystė bus Europos lyderystės siekiant tvarios gamybos Europoje varomoji jėga taikant žiedinės ekonomikos principus (kai veikla vykdoma taip, kad nesusidarytų atliekų, ir kt.), skaitmeninės transformacijos ir neutralaus poveikio klimatui gamybos principus.
- Europos partnerystė „Processes4Planet“. Šios partnerystės vizija – pasaulinė Europos perdirbimo pramonės šakų lyderystė įgyvendinant 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslą, daug dėmesio skiriant mažo anglies dioksido kiekio technologijoms, žiediškumui, konkrečiai, žiediškumo centrams ir konkurencingumui.
- Europos partnerystė į žmones orientuotos darniai apstatytos aplinkos kūrimo srityje („Built4People“). Šios partnerystės vizija – kokybiška, mažai anglies dioksido išskirianti, energiją ir išteklius efektyviai naudojanti apstatyta aplinka, pvz., pastatai, infrastruktūra ir kt., siekiant sukurti darnią aplinką.
- Europos partnerystė nulinės taršos kelių transporto srityje („2Zero“). Ja siekiama paspartinti nulinės taršos transporto plėtrą taikant sisteminį požiūrį, remiant neutralaus poveikio klimatui ir netaršaus kelių transporto sistemą.
- Europos susietųjų, sąveikiųjų ir automatizuotų judumo sprendimų partnerystė. Ja siekiama paspartinti novatoriškų, susietųjų, sąveikiųjų ir automatizuotų judumo technologijų ir paslaugų įdiegimą.
- Europos baterijų srities partnerystė. Konkurencingos Europos pramoninių baterijų vertės grandinės kūrimas. Ja siekiama remti pasaulinio lygio Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos baterijų srityje kūrimą ir skatinti Europos pramonės sektoriaus lyderystę kuriant ir gaminant naujos kartos baterijas stacionariam ir mobiliam naudojimui.
- Europos neutralaus poveikio klimatui vandens transporto partnerystė. Ja siekiama, kad ES lyderiautų jūrų ir vidaus vandenų transporto pertvarkai ir ją paspartintų, o pasitelkdama inovacines technologijas ir veiksmus pašalintų visus aplinkai žalingus išmetalus, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, oro ir vandens teršalus.
Šiandien Komisija priėmė susitarimo memorandumus dėl partnerystės iniciatyvų įgyvendinimo: veiksmų pagal tas iniciatyvas bus imamasi nedelsiant. Susitarimo memorandumų pasirašymo ceremonija įvyks per Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų dienas – birželio 23 d.
Komisijos narių nuomonės:
Už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager sakė: „Sprendžiant su Europos žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusias problemas labai svarbus vaidmuo tenka bendradarbiavimui Skaitmeninės technologijos yra šio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui, žiedinės, labiau atsparesnės ekonomikos varomoji jėga. Vienuolika šiandien Komisijos ir pramonės sektoriaus atstovų pasiūlytų partnerystės iniciatyvų padės sutelkti daug išteklių (apie 22 mlrd. eurų). Įgyvendindami tas iniciatyvas galėsime drauge pasirinkti patikimas su dirbtiniu intelektu, duomenimis, robotika ir daugeliu kitų sričių susijusias technologines priemones, kurios padės mums siekti aplinkos ir klimato tikslų švaresnės ir sveikesnės ateities labui.“
Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel sakė: „Šiomis partnerystės iniciatyvomis siekiama ne tik sutelkti mokslinių tyrimų ir inovacijų išteklius, bet ir paskatinti mokslinių tyrimų rezultatų virsmą piliečiams naudingomis inovacijomis. Pagal programą „Europos horizontas“ esame įsipareigoję įveikti klimato krizę, rasti tvarius pagrindinių aplinkos problemų sprendimus ir paspartinti tvarų ekonomikos atsigavimą. Tai bus naudinga visiems europiečiams.“
Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Breton kalbėjo: „Naujosios partnerystės iniciatyvos suteikia Europai galimybę įsitvirtinti kaip pasaulinių technologinių pokyčių lyderei: jos padės sutelkti pagrindinius pramoninius pajėgumus ir paspartins dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Tai padės Europai iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos. Veiksmais, kurių bus imamasi įgyvendinant partnerystės iniciatyvas, daug dėmesio taip pat bus skiriama skaitmeninių technologijų, kurios padėtų Europai lyderiauti pramonės sektoriuje, kūrimui.“
Pagrindiniai faktai
Vienuolika partnerystės iniciatyvų, dėl kurių šiandien buvo priimti susitarimo memorandumai, yra vadinamos bendrai programuojamomis Europos partnerystės iniciatyvomis – partnerystės tarp Komisijos ir daugiausia privačiojo sektoriaus (kartais ir viešojo sektoriaus) atstovų iniciatyvomis. Veiksmai pagal partnerystės iniciatyvas bus įgyvendinami 2021–2030 m., todėl bus galima prisidėti prie paskutinių kvietimų teikti paraiškas pagal programą „Europos horizontas“, o vėliau – visiškai užbaigti veiklą.
Susitarimo memorandumas yra bendradarbiavimo partnerystės srityje pagrindas, nes jame nurodomi partnerystės tikslai, abiejų šalių įsipareigojimai ir valdymo struktūra. Įgyvendinant partnerystės iniciatyvas Komisijai taip pat teikiama informacija aktualiais klausimais, kurie turi būti įtraukti į „Europos horizontas“ darbo programas. Partnerystės iniciatyvos įgyvendinamos visų pirma pagal programos „Europos horizontas“ darbo programas ir jomis remiantis paskelbtus kvietimus teikti pasiūlymus. Privatūs partneriai plėtoja papildomą veiklą, kuri nėra finansuojama pagal programą „Europos horizontas“, tačiau yra įtraukta į partnerystės strategines mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, ir joje daugiausia dėmesio skiriama įdiegimo rinkoje, įgūdžių ugdymo, reglamentavimo klausimams.
Šios bendrai programuojamos Europos partnerystės iniciatyvos yra kitokios, tačiau jomis taip pat galima papildyti sudėtingesnes vadinamąsias institucionalizuotas Europos partnerystės iniciatyvas, kurios grindžiamos Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir kurios turi specialią įgyvendinimo struktūrą. Šių metų pradžioje (vasario mėn.) Komisija pasiūlė sukurti 10 naujų „institucionalizuotų“ Europos Sąjungos, valstybių narių ir (arba) pramonės sektoriaus partnerystės iniciatyvų. Beveik 10 mlrd. eurų investicijų, kurios bus papildytos bent jau tokio paties dydžio partnerių investicijomis, siekiama paspartinti perėjimą prie žaliosios, neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės Europos, taip pat padaryti Europos pramonę atsparesnę ir konkurencingesnę.
Daugiau informacijos
Dalintis per...
