Kovo 30 -31 d. Lietuvos visuomenei ir mokslo bei inovacijų bendruomenei oficialiai pristatyta naujoji Europos Komisijos programa „Europos horizontas“, aptarta, kaip programa galėtų prisidėti siekiant Lietuvos tikslų, paskatinti Lietuvos dalyvius aktyviai pasinaudoti šios programos teikiamomis galimybėmis, paspartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos.
Europos Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarė Mariya Gabriel ir Europos Komisijos mokslo ir inovacijų direktorato generalinis direktorius Jean-Eric Paquet savo pranešimuose atkreipė dėmesį į Lietuvos potencialą demonstruojant novatoriškas startuolių idėjas, dalyvaujant Marie Skłodowska-Curie programoje, kurios stipendijos suteiktos 147 Lietuvos tyrėjams, ar įsitraukiant į darbo grupes dėl „Europos horizonto“ misijų.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Romas Baronas atkreipė dalyvių dėmesį į mokslinių tyrimų svarbą aukščiausios šalies valdžios institucijoms ir visuomenei siekiant ambicingų tikslų ir tikintis ilgalaikio poveikio bei realių pokyčių. Svarbi ir visuomenės įtrauktis, nes jei piliečiai nežinos, kuo svarbi žalioji ekonomika ir skaitmenizacija, jei trūks technologinio išsilavinimo, planuojamos investicijos negalės padaryti realių pokyčių.
Renginyje aptartos ir sąsajos tarp „Europos horizonto“ misijų ir nacionalinių tyrimų programų. „Tai yra būdas tikslingiau telkti tyrėjų pajėgas, o Vyriausybei – įgyvendinti ambicingesnę politinę darbotvarkę ir į ją įtraukti platesnę visuomenę“, – sakė R. Baronas.
Pranešėjai ne kartą palietė sinergijos tarp skirtingų finansavimo schemų aspektą. Tai viena iš priemonių, padedančių konsoliduoti resursus, būtinus sėkmingai dalyvauti „Europos horizonte“. Kaip pavyzdį R. Baronas priminė Tarybos patirtį, įgyvendinant „Seal of Excellence“ schemą ir finansuojant projektus, kurie buvo labai gerai įvertinti Europos mokslo tarybos ir Marie Skladowska Curie programos paraiškų konkursuose, tačiau dėl riboto biudžeto Europos Komisijos lėšomis liko nefinansuoti. Sinergija, ypač plėtojat Europos partnerysčių veiklas, yra būtina priemonė, siekiant ambicingų tikslų, tokių kaip perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmenizavimo.
Padedant Lietuvos dalyviams būti aktyvesniems ir sėkmingesniems programoje „Europos horizontas“, svarbūs ne tik finansiniai aspektai. 2017 m. Lietuvos mokslo taryba Briuselyje įsteigė mokslinių tyrimų ir inovacijų ryšių biurą LINO. Taryba taip pat sustiprino savo nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) veiklą ir išteklius.
„Europos horizontas“ – tai ambicingiausia Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa finansuoti tarptautinius mokslinius tyrimus ir inovacijų projektus. 2021–2027 m. jai skirta 95,5 mlrd. eurų. Programoje gali dalyvauti tiek mokslininkai, tiek verslas bendradarbiaujant su partneriais iš kitų šalių ir įvairių sektorių.
Daugiau apie Europos Horizontą (anglų kalba)
Daugiau apie Europos Horizontą ir nacionalinius atstovus (lietuvių kalba)
Dalintis per...
