Šiandienos dokumentas, apie kurį buvo pranešta kaip apie tolesnę su Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. pranešimu apie Sąjungos padėtį susijusią priemonę, yra vienas iš veiksmų, kuriais demonstruojamas tvirtas ES įsipareigojimas siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir vykdyti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Dokumente įvertinamas Europai kylančių uždavinių mastas ir pateikiami iliustraciniai ateities scenarijai siekiant suteikti kryptį diskusijoms, kaip geriausiai galima tuos tikslus pasiekti ir kaip Europos Sąjunga gali geriausiai prisidėti iki 2030 m. Scenarijuose, kurie grindžiami pastaraisiais metais pasiektais rezultatais, pabrėžiama, kad jei ES ir pasaulis nori užtikrinti tvarią ateitį piliečių gerovės labui, reikia imtis tolesnių veiksmų.

Pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas: „Darnus vystymasis prasideda nuo žmonių ir jais baigiasi. Jis reiškia mūsų ekonomikos ir visuomenės tvarumo ir klestėjimo užtikrinimą tuo pat metu. To siekiame, kad galėtume išlaikyti savo gyvenimo būdą ir padidinti savo vaikų ir anūkų gerovę – pasirūpinti lygybe, sveika gamtine aplinka ir klestinčia, žalia bei įtraukia ekonomika. Mūsų užduotis – užtikrinti planetos ateitį visiems jos gyventojams. Europa gali ir turėtų rodyti pavyzdį.“

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas: „Darnumas – Europos DNR dalis. Jis reiškia užtikrinimą, kad būsimos kartos turės tokias pačias arba geresnes galimybes negu mes, kartu apsaugant ribotus mūsų planetos išteklius. Investicijų planas Europai padeda įtraukti privatųjį sektorių, o Tvaraus finansavimo veiksmų planas sudaro palankesnes sąlygas sukurti naują tvarių investicijų rinką. Įtraukiai modernizuodami mūsų visuomenes, visiškai pereidami prie žiedinės ekonomikos ir pasinaudodami naujųjų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, teikiama nauda galime neutralizuoti poveikį klimatui ir pasirūpinti, kad mūsų vaikai gyventų geresnėje planetoje.“

Bėgant metams ES tapo darnaus vystymosi lydere, nustačiusia aukščiausius socialinius ir aplinkos apsaugos standartus, remiančia Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą ir naujoviškas koncepcijas, tokias kaip žiedinė ekonomika. J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija nuo pat kadencijos pradžios darnaus vystymosi prioritetus siekė įtraukti į visų sričių savo politiką.

Tačiau kaip ir kitur pasaulyje, taip ir ES kyla sudėtingų, kintančių ir skubiai spręstinų problemų, kurios visų pirma susijusios su jos ekologine skola ir klimato kaita, demografiniais pokyčiais, migracija, nelygybe, ekonomine ir socialine konvergencija bei spaudimu viešiesiems finansams. Be to, didėjančios izoliacionizmo ir nacionalizmo pagundos yra ženklas, kad pernelyg daug europiečių nesijaučia pakankamai apsaugoti šiame kintančiame pasaulyje. Vis dėlto užuot kėlę baimę, nepaneigiami faktai turėtų mus įkvėpti veikti.

Šiandien paskelbtame diskusijoms skirtame dokumente dėmesys sutelkiamas į pereinant prie darnesnio vystymosi svarbiausius politikos pagrindus, be kita ko: perėjimą nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos, mūsų maisto sistemos pusiausvyros atstatymą, mūsų energetikos, pastatų ir judumo parengimą ateities iššūkiams bei užtikrinimą, kad šis perėjimas būtų teisingas ir kad niekas neliktų nuošalyje. Dokumente aptariami ir perėjimą prie darnesnio vystymosi turintys remti horizontalieji veiksniai, tokie kaip švietimas, mokslas, technologijos, moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas; finansai, kainodara, mokesčiai ir konkurencija; atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė ir nauji verslo modeliai; atvira ir taisyklėmis grindžiama prekyba; valdymas ir politikos suderinamumas visais lygmenimis. Dokumento pabaigoje pabrėžiama, kaip svarbu parodyti kelią, kad prie darnesnio vystymosi būtų pereinama ir pasaulyje, nes, jei kiti vykdys priešingą politiką, mūsų politikos poveikis planetai tebus ribotas.

Dokumente pateikiami trys diskusijų, kaip imtis tolesnių su darnaus vystymosi tikslais susijusių veiksmų ES, skatinimo scenarijai. Tie scenarijai yra iliustraciniai: jais siekiama pasiūlyti skirtingų idėjų ir paskatinti diskusijas bei apmąstymus. Galutinis rezultatas greičiausiai būtų tam tikrų kiekvieno scenarijaus elementų derinys. Tie trys scenarijai yra:

1. Visa apimanti ES darnaus vystymosi tikslų strategija, kuri būtų ES ir jos valstybių narių veiksmų orientyras.
2. Komisija toliau įtrauktų darnaus vystymosi tikslus į visas susijusias ES politikos sritis, bet neįpareigotų valstybių narių veikti.
3. Daugiau dėmesio būtų skiriama išorės veiksmams kartu sustiprinant dabartinį darnaus vystymosi srities užmojį ES lygmeniu.

Pagrindiniai faktai

2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, priėmusi naują darnaus vystymosi darbotvarkę (2030 m. darbotvarkę), iškėlė 17 darnaus vystymosi tikslų, kad būtų padarytas galas skurdui, apsaugota planeta ir užtikrinta visuotinė gerovė. Su kiekvienu iš 17 tikslų susiję konkretūs uždaviniai (iš viso jų yra 169), kuriuos reikia įgyvendinti iki 2030 m. Priimant 2030 m. darbotvarkę ir jos darnaus vystymosi tikslus ES buvo varomoji jėga.

2016 m. lapkričio 22 d., atsižvelgdama į 2030 m. darbotvarkę, Komisija priėmė komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“. Komunikate buvo apžvelgta, ko imasi ES, kad prisidėtų prie 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimo: nurodomi pagrindiniai ES politikos veiksmai, susiję su kiekvienu iš 17 darnaus vystymosi tikslų. Jame taip pat buvo paaiškinta, kaip 10 šios Komisijos 2014–2019 m. laikotarpio prioritetų padeda vykdyti 2030 m. pasaulinę darbotvarkę. Be to, Komunikate buvo paskelbta apie aukšto lygio įvairių suinteresuotųjų šalių platformos (jai pirmininkauja pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas F. Timmermansas) inicijavimą. Platformai pavesta keistis geriausia patirtimi darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo srityje ir rūpintis tolesniu jos taikymu.

2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos Pirmininkas ketinimų rašte, kuris buvo paskelbtas kartu su pranešimu apie Sąjungos padėtį, pranešė apie diskusijoms skirtą dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“, skirtą tolesniems su darnaus vystymosi tikslais susijusiems veiksmams bei apimantį ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Prie šiandienos diskusijoms skirto dokumento pridedamas išsamus priedų rinkinys, kuriame apžvelgiami įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ES pasiekti rezultatai ir naujausios priimtos priemonės. Pridedamas ir ES aukšto lygio įvairių suinteresuotųjų šalių platformos pasiūlymas.

Daugiau informacijos

Informacijos suvestinė „Darni Europa – iki 2030 m.“

Diskusijoms skirtas dokumentas „Darni Europa – iki 2030 m.“

Šiandienos diskusijoms skirto dokumento priedai:

• J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos indėlis siekiant darnaus vystymosi tikslų
• ES rezultatai siekiant darnaus vystymosi tikslų
• Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių įvairių suinteresuotųjų šalių platformos pasiūlymas atsiliepiant į diskusijoms skirtą dokumentą

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „2019 m. ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaita“

Baltoji knyga dėl Europos ateities (2017 m. kovo 1 d.) ir ankstesni diskusijoms skirti dokumentai

Eurostato parengta darnaus vystymosi tikslų stebėsenos ataskaita

Švari mūsų visų planeta: 2050 m. neutralizuoto poveikio klimatui Europos strategija