Šiame plane siūlomi bendri veiksmai, kuriais siekiama artimesnio ir veiksmingesnio valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Europos Komisijos bendradarbiavimo keturiose svarbiausiose srityse: investicijų didinimo, galimybės naudotis didesniu duomenų kiekiu užtikrinimo, gabumų puoselėjimo, pasitikėjimo užtikrinimo. Kad Europa taptų pasaulyje pirmaujančiu regionu pažangiausio etiško ir saugaus dirbtinio intelekto plėtojimo ir naudojimo srityje, būtinas geresnis koordinavimas.

Už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas džiaugdamasis šiuo svarbiu žingsniu sakė: „Džiaugiuosi, kad Europos šalys padarė nemažą pažangą. Susitarėme drauge telkti duomenis – dirbtinio intelekto žaliavą – tokiuose sektoriuose, kaip sveikatos priežiūra, kad tobulėtų vėžio diagnozės ir gydymo būdai. Koordinuosime investicijas. Mūsų siekis – bent 20 mlrd. viešojo ir privačiojo sektorių investicijų iki 2020 m. pabaigos. Tai itin svarbu ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Dirbtinis intelektas nėra tik geras, bet nelabai būtinas dalykas, tai – mūsų ateitis.“

Už skaitmeninę ekonomiką ir skaitmeninės visuomenės reikalus atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel pridūrė: „Kaip kadaise elektra, dirbtinis intelektas iš pagrindų keičia mūsų pasaulį. Drauge su valstybėmis narėmis didinsime investicijas į dirbtinio intelekto diegimą visuose ekonomikos sektoriuose, padėsime ugdyti specialiuosius įgūdžius ir suteiksime kuo daugiau galimybių naudotis duomenimis. Suderintu veiksmų planu bus užtikrinta, kad Europos piliečiai ir įmonės pajustų dirbtinio intelekto teikiamą naudą, kad Europa konkuruotų pasauliniu mastu, neprarasdama pasitikėjimo ir paisydama etikos principų.“

Valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Komisijos atstovai pastarąjį pusmetį rengtuose susitikimuose siekė nustatyti sąveiką ir bendrus veiksmus. Jie bus kasmet persvarstomi ir atnaujinami. Prioritetinėmis laikomos viešojo intereso sritys, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, transportas ir judumas, saugumas ir energetika. Susitarta dėl toliau nurodytų dalykų.

1. Daugiau investicijų naudojantis partnerystės ryšiais

Investicijų į dirbtinį intelektą ES dabar nėra daug ir jos suskaidytos, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, pavyzdžiui, JAV ir Kinija. Laikantis balandžio mėn. pateiktos dirbtinio intelekto strategijos, plane numatoma investicijas labiau koordinuoti. Dėl to turėtų didėti sąveika, o viešojo ir privačiojo sektorių investicijos į dirbtinio intelekto mokslinius tyrimus ir inovacijas nuo dabar iki 2020 m. pabaigos turėtų pasiekti bent 20 mlrd. eurų. Kitą dešimtmetį viešojo ir privačiojo sektorių investicijų numatoma po daugiau kaip 20 mlrd. eurų per metus. Papildydama nacionalines investicijas Komisija iki 2020 m. investuos 1,5 mlrd. eurų – 70 % daugiau, palyginti su 2014–2017 m. Dėl kito ilgalaikio ES biudžeto (2021–2027 m.) ES pasiūlė bent 7 mlrd. eurų investuoti pagal programą Europos horizontas ir Skaitmeninės Europos programą.

Bendri veiksmai, kuriais bus siekiama šių investicijų tikslų:

• nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos. Iki 2019 m. vidurio visos valstybės narės turėtų būti parengusios savo strategijas, kuriose būtų nustatytas investicijų lygis ir įgyvendinimo priemonės. Jomis bus remiamasi per ES lygmens diskusijas;
• nauja Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė dirbtinio intelekto srityje. siekiant skatinti Europos akademinės bendruomenės ir pramonės bendradarbiavimą ir nustatyti bendrą strateginę dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų darbotvarkę, bus užmegzta nauja partnerystė dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;
• naujas dirbtinio intelekto plėtros fondas. Komisija rems dirbtinio intelekto ir blokų grandinės pradedančiąsias įmones ir inovacijų diegėjus pradiniu jų veiklos etapu bei veiklą plečiančias įmones;
• pažangiausių pasaulyje dirbtinio intelekto centrų kūrimas ir susiejimas. Bus kuriami susieti Europos dirbtinio intelekto kompetencijos centrai, diegiama pasaulio etaloninė tokių sričių, kaip susietasis judumas, bandymų infrastruktūra, o dirbtinį intelektą diegti įvairiuose ekonomikos sektoriuose skatins skaitmeninių inovacijų centrai (šiandien pranešta, kad 66 mln. eurų bus skirta robotikos centrams). Be to, siekiant remti naujos kartos dirbtinio intelekto technologijas, bus pradėta Europos inovacijų tarybos bandomoji iniciatyva.

2. Europos duomenų erdvių kūrimas

Kad būtų galima kurti dirbtinio intelekto technologijas, reikia didelių, saugių ir patikimų duomenų rinkinių. Drauge su Europos šalimis Komisija kurs Europos bendras duomenų erdves, kad dalijimasis duomenimis tarp valstybių narių vyktų sklandžiai ir būtų užtikrinamas visapusiškas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento laikymasis. Dirbtinis intelektas gali būti itin naudingas sveikatos sektoriuje. Komisija, koordinuodama veiklą su valstybėmis narėmis, rems bendros sveikatos duomenų bazės kūrimą. Joje bus kaupiami pacientų suteikti nuasmeninti pažeistų vietų skenavimo tyrimų duomenys, kad naudojantis dirbtinio intelekto technologijomis būtų tobulinami vėžio diagnozės ir gydymo būdai. Iki 2019 m. vidurio Komisija sukurs dalijimosi duomenimis paramos centrą, teiksiantį praktinių patarimų visiems Europos duomenų ekonomikos dalyviams.

 3. Gabumų puoselėjimas, įgūdžių ugdymas, skatinimas mokytis visą gyvenimą

Dirbtiniam intelektui Europoje kurti ir naudoti būtini talentingi specialistai, tačiau ES šalyse trūksta IRT specialistų ir dirbtinio intelekto srities aukštojo mokslo programų. Todėl Komisija drauge su Europos šalimis rems aukšto lygio dirbtinio intelekto studijas, pavyzdžiui, skirs specialias stipendijas. Be to, Komisija toliau rems visos visuomenės skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir mokymąsi visą gyvenimą, ypač darbuotojų, kuriems dirbtinis intelektas daro didžiausią poveikį, kaip išsamiai išdėstyta dirbtinio intelekto strategijoje. Kuriant į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą svarbu ir įtraukti dirbtinį intelektą į švietimo programas bei kitas disciplinas, pavyzdžiui, teisę. Visapusiškai naudojant mėlynosios kortelės sistemą bus lengviau išlaikyti Europoje aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto specialistus ir pritraukti naujų.

4. Etiško ir patikimo dirbtinio intelekto kūrimas

Dėl dirbtinio intelekto kyla naujų etinio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, dėl galimai šališko sprendimų priėmimo. Kad būtų įgytas pasitikėjimas, be kurio visuomenės dirbtinį intelektą atmestų ir juo nesinaudotų, suderintu planu siekiama kurti tokias technologijas, kuriomis naudojantis būtų paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi etikos taisyklių. Europos ekspertų grupė, atstovaujanti akademinei bendruomenei, verslui ir pilietinei visuomenei, rengia dirbtinio intelekto plėtojimo ir naudojimo etikos gaires. Pirmoji jų versija bus paskelbta iki 2018 m. pabaigos, o galutinę versiją ekspertai pateiks Komisijai 2019 m. kovo mėn. po plataus masto Europos dirbtinio intelekto aljanso konsultacijų. Tai turėtų būti galutinis Europos etikos principų nustatymo etapas. Komisija yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis ES nepriklausančiomis šalimis, norinčiomis puoselėti tas pačias vertybes.

Pagrindiniai faktai

Savo strategijoje dėl dirbtinio intelekto Europai Komisija pasisiūlė drauge su valstybėmis narėmis iki 2018 m. pabaigos parengti suderintą dirbtinio intelekto planą, kuriuo siekiama padidinti investicijų poveikį ES ir nacionaliniu lygmenimis, skatinti sąveiką ir bendradarbiavimą visoje ES, keistis gerąja patirtimi ir bendrai apibrėžti būsimą veiklą siekiant užtikrinti visos ES konkurencingumą pasauliniu mastu. Šis suderinto plano pasiūlymas grindžiamas 2018 m. balandžio mėn. skaitmeninės dienos proga paskelbta Deklaracija dėl bendradarbiavimo dirbtinio intelekto srityje, kurią pasirašė visos valstybės narės ir Norvegija. 2018 m. birželio mėn. šiai strategijai pritarė Europos Vadovų Taryba.

Šiandien pateiktame suderintame Europos dirbtinio intelekto plane išsamiai aprašoma veikla, kurią bus pradėta vykdyti 2019 m. arba 2020 m., ir dedamas pagrindas ateinančių metų veiklai. Veikla bus toliau koordinuojama su valstybėmis narėmis, o planas – kasmet persvarstomas ir atnaujinamas. Nauja Komisijos dirbtinio intelekto žinių tarnyba AI Watch padės stebėti dirbtinio intelekto raidą Europoje ir suderinto plano įgyvendinimą.

Kad planas būtų sėkmingai įgyvendintas, reikia baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir jos reglamentavimo sistemą. Valstybės narės ir Europos Parlamentas turi kuo greičiau susitarti dėl kibernetinio saugumo, atvirųjų duomenų ir kito ES biudžeto teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymų, kuriais nustatomas mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas bei dirbtinio intelekto technologijų diegimas.