Sveiki, LINO biuro naujienlaiškio skaitytojai,
Atėjo metas dar vienai Europos mokslo ir inovacijų politikos aktualijų apžvalgai.
Šį rudenį Briuselyje jau teko išgirsti ne vieną aukšto lygio strateginį vertinimą apie dabartinę Europos konkurencingumo padėtį ir raginimus mūsų žemynui imtis skubių veiksmų. Rugsėjį vykusiame kasmetiniame Europos Komisijos (EK) renginyje “Europos mokslo ir inovacijų dienos” (“European Research and Innovation Days 2025”) susirinko tūkstančiai mokslo ir inovacijų ekosistemos atstovų, kas rodo, jog šios srities politika išlieka itin aktuali ir sulaukia didelio susidomėjimo.
Sulaukta dar keleto naujų EK parengtų strategijų, o diskusijos dėl liepą EK pristatyto 2028-2034 m. ES biudžeto projekto struktūros toliau tęsiasi. Aktyviai ieškoma būdų mažinti biurokratiją ir administracinę naštą įvairiose ES programose, įskaitant “Europos horizontą”. Šis procesas toks intensyvus, kad ruduo jau pramintas “raudonos juostos kapojimo sezonu”. Tuo pat metu stiprinami ryšiai su ES bendraminčiais pasaulyje, siekiant prisitaikyti prie naujos geopolitinės realybės. Kartu nuosekliai pabrėžiamas įsipareigojimas išsaugoti unikalias pamatines ES vertybes.
Pažvelkime į šiuos ir kitus ES reikalus išsamiau.
Europos Komisija, konkurencingumas ir “nesenstanti” Draghi ataskaita
Rudens sezonas ES vykdomojoje institucijoje prasidėjo dvejomis “bendro vaizdo” apžvalgomis: rugsėjo 10 d. EK pirmininkės Ursulos von der Leyen Europos Parlamente (EP) perskaitytu kasmetiniu pranešimu apie Sąjungos padėtį ir rugsėjo 16 d. aukšto lygio konferencija konkurencingumo klausimais, skirta profesoriaus Mario Draghi ataskaitos vienerių metų sukakčiai pažymėti.
Bene svarbiausioje metų ES politinėje kalboje – kasrudeniniame pranešime apie Sąjungos padėtį – tradiciškai pristatomi pagrindiniai ateinančių metų EK veiklos prioritetai. EK pirmininkė apžvelgė atliktus darbus ir planuojamus tolesnius žingsnius tokiose šios kadencijos prioritetinėse srityse kaip Europos konkurencingumas, gynyba ir saugumas, socialinis teisingumas, europiečių gyvenimo kokybės gerinimas ir demokratija, Europos vaidmuo pasaulyje.
Pranešimą lydėjo įvairių EP frakcijų narių pasisakymai. Palankiausiai jį vertino Von der Leyen “gimtosios” centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos atstovai. Tuo tarpu iš kairiosios pakraipos frakcijų (socialistų ir demokratų, žaliųjų) bei įvairių radikalų EK pirmininkė sulaukė nemažai kritikos. Vis dėlto, galime pastebėti kad, nepaisant dviejų nesėkmingų bandymų ją pašalinti iš pareigų (kas reikštų ir visos dabartinės EK atstatydinimą), Von der Leyen kol kas sėkmingai išlaiko EP daugumos paramą.
Netrukus po to vykusioje Draghi ataskaitos vienerių metų sukakties konferencijoje [primename, kad ji tapo EK 2024-2029 m. strategijos “Konkurencingumo kelrodis” pagrindu] EK pirmininkė ir prof. M. Draghi savo įžanginiuose pranešimuose dar kartą apžvelgė pažangą stiprinant Europos konkurencingumą.
Nors EK skelbiasi jau padariusi progreso įgyvendinant ataskaitos rekomendacijas, pats prof. M. Draghi savo pranešime primygtinai ragino Europą dar labiau paspartinti veiksmus, jei ji nori išlikti įtakinga ir neatsilikti nuo JAV bei Kinijos globalioje konkurencingumo kovoje. Panašią, o gal net dar pesimistiškesnę kalbą apie ES neveiklumą prof. M. Draghi jau buvo pasakęs rugpjūtį Riminyje (Italija).
Norintieji neutralesnės “trečiosios šalies” analizės apie tai, kaip EK sekasi įgyvendinti Draghi ataskaitos rekomendacijas, gali pasinagrinėti ir vasaros pabaigoje publikuotą “Science Business” apžvalgą.
Dažnam gali kilti klausimas, kodėl Draghi ataskaita yra tokia svarbi ir dažnai minima kalbose apie Europos konkurencingumą. Dabar jau galime pamatyti, kad joje pateikiamų idėjų svarbą įvertino ne tik EK: šių metų Nobelio ekonomikos premija atiteko prof. Philippe Aghion (kartu su kolegomis prof. Joel Mokyr ir prof. Peter Howitt) už paaiškinimą, kaip inovacijos ir “kūrybinė destrukcija” skatina ekonomikos augimą. Būtent Prof. Anghion tyrimais yra gausiai paremta visa Draghi ataskaita ir jos centrinės rekomendacijos apie technologinės pažangos ir technologinių inovacijų skatinimo svarbą.
EK tuo tarpu toliau tęsia tai, kas jai pastaruosius metus gana sėkmingai einasi – naujų strategijų rengimą.
Tarp pastaraisiais mėnesiais pasirodžiusių aktualių – Europos mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūros stiprinimo strategija, kuria siekiama geriau integruoti ES MTI ekosistemą, priartinti ją prie pramonės ir padaryti prieinamesnę platesniam naudotojų ratui (įskaitant ir talentus iš viso pasaulio); taip pat dirbtinio intelekto (DI) taikymo ir DI taikymo moksle strategijos, apie kurias plačiau – kitame skyrelyje.
Ar įvairias ryžtingas ES konkurencingumo skatinimo strategijas lydės ne mažiau ryžtingi veiksmai, vis dar turime pamatyti. Britų savaitraštis “The Economist” jau ne kartą akcentavo ES vidaus susiskaidymą, neprisiruošimą imtis ryžtingų koordinuotų veiksmų visos ES mastu, t.y. ir geriausios strategijos praranda reikšmę, jei trūksta ryžto jas įgyvendinti.
Europinis dirbtinis intelektas ir kompiuterija
Pažvelkime į praeitame skyrelyje minėtas, spalio 8 d. paskelbtas DI taikymo ir DI taikymo moksle strategijas. EK teigia, kad jų tikslas – paspartinti DI diegimą Europos pramonėje (bei kituose svarbiuose sektoriuose) ir moksle, ir jų paskelbimą laiko tam tikru proveržiu unikalaus europinio DI vystymo srityje (šio “proveržio” trumpą analizę parengėme kartu su Lietuvos mokslo tarybos kolegomis).
Kartu su abiejomis DI strategijomis buvo publikuota EK Jungtinio tyrimų centro ataskaita apie DI vaidmenį moksle, kurios tikslas – europinio DI politikos formuotojams pateikti mokslinius įrodymus, kurie padėtų maksimaliai „pajungti” DI teikiamą naudą Europos konkurencingumui skatinti – vėlgi, tuo pačiu išlaikant unikalias Europos vertybes.
Europinis DI nuo kitų pasaulio žaidėjų kuriamo DI skiriasi deklaruojamu etiškumu, patikimumu (remiamu aukštos kokybės atvirais duomenimis), skaidrumu, orientacija į žmogų (angl. “human-centric”) ir tuo, kad siekia būti atviras visiems – tiek norintiems prisidėti prie jo kūrimo, tiek prie naudojimo. Tuo pačiu suprantama, kad ES vis dėlto turi kuo labiau paspartinti DI diegimą visose srityse. Europinis DI kuriamas ir adaptuojamas lėčiau nei pagrindinių ES konkurentų JAV ir Kinijos – šio lėtumo gynėjai mini, kad jis ilgainiui atsipirks geresne europinio DI kokybe ir aiškesniais etiniais principais bei saugumu.
Kalbant apie konkurentus, JAV prezidento D. Trumpo administracija liepą paskelbė Amerikos DI veiksmų planą. Skirtingai nei ES, JAV siekia savo DI vystymą kuo mažiau reguliuoti ir leisti kuo laisviau reikštis DI inovatoriams. Atrodo, kad šis JAV dereguliacijos žingsnis privertė sunerimti kitą stambią žaidėją – Kiniją. Netrukus po to Šanchajuje vykusioje Pasaulinėje DI konferencijoje Kinijos premjeras Li Qiang pabrėžė, kad DI vystymą reikia koordinuoti ir reguliuoti globaliai, ir pasiūlė šiam tikslui įsteigti pasaulinę bendradarbiavimo DI srityje organizaciją.
Kuriant europinį DI, svarbu užtikrinti ir susijusios infrastruktūros – duomenų centrų, DI gamyklų prieinamumą, taip pat būtinybę kuo labiau nepriklausomai užtikrinti reikalingų komponentų, tokių kaip puslaidininkiai (lustai), tiekimą. Dėl pastarųjų, EK šiuo metu (iki lapkričio 28 d.) kviečia visus pasisakyti konsultacijoje dėl planuojamo Europos lustų akto atnaujinimo – raginame ir mūsų šalies atstovus išreikšti savo mintis.
Lietuva gali pasidžiaugti, kad spalio 10 d. tapo viena iš dar 6 naujų vietų, turėsiančių DI gamyklą. Mūsų šalies DI gamykla “LitAI” numatoma Vilniuje.
Susitarimą dėl ketinimo steigti šią dirbtinio intelekto gamyklą pasirašė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) ir Vilniaus universitetas, o birželį buvo pateikta paraiška Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės “EuroHPC” finansavimui gauti.
Anot EIMIN pranešimo spaudai, “LitAI” bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, teiksianti daugiau kaip 80 paslaugų.
Gamykla turėtų patenkinti Lietuvos nacionalinius poreikius (tokiose srityse, kaip kibernetinis saugumas, žalioji energija, pažangioji pramonė, skaitmenizuota sveikata) ir padėti siekti platesnio masto ES ambicijų.
Kadangi jau aptarėme kompiuteriją, primename, kad šis spalis ES yra paskelbtas kibernetinio saugumo mėnesiu – dar yra laiko atnaujinti žinias šia aktualia tema patiems ir paraginti tai padaryti kitus.
ES konkurencingumo taryba (mokslo ir inovacijų klausimais)
Rugsėjo 30 d. Briuselyje įvyko Konkurencingumo tarybos (mokslo ir inovacijų klausimais) ministrų susitikimas. Lietuvą jame atstovavo Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė.
Susitikime ES valstybių narių atstovai pritarė pavasarį EK paskelbtai Startuolių ir augančių įmonių strategijai bei EK deklaruotam siekui iki 2030 m. paversti Europą patraukliausia pasaulyje vieta gyvybės mokslams (žr. liepos mėn. EK paskelbtą Europos gyvybės mokslų strategiją).
Taip pat buvo diskutuota apie būsimą (2028–2034 m.) ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (10 BP) ir jos vietą kito septynmečio ES biudžete, diskusijoje nemažai dėmesio skiriant saugumo ir dvejopo naudojimo klausimams.
Primename, kad ES Tarybai iki šių metų pabaigos pirmininkauja Danija. Kitas Konkurencingumo tarybos susitikimas numatomas gruodžio 8-9 d.
2028–2034 m. ES biudžetas ir 10 BP
Šiuo vis dar gana neapibrėžtu klausimu – apie kurį bus dar porą metų intensyviai diskutuojama – kol kas, deja, didelių naujienų neturime.
Primename, kad EK savo pasiūlymą dėl 2028–2034 m. ES biudžeto (ES biudžeto projektą) pateikė liepos 16 d. Jame numatomas tolesnis savarankiškos BP tęstinumas (su dabartiniu pavadinimu “Europos horizontas”), tačiau, lyginant su ankstesniais septynmečiais biudžetais, atsirado naujiena – Europos konkurencingumo fondas (angl. ECF), kuris bus “glaudžiai susijęs” su 10 BP.
Tarp klausimų, kuriuos dar reikės išsiaiškinti – tikslios planuojamos biudžeto sumos kiekvienai 10 BP daliai, hierarchija tarp BP ir ECF, požiūris į dvejopo naudojimo technologijų kūrimo finansavimą, “plėtros” (angl. “widening”) politikos, kuria siekiama mažinti atotrūkį tarp sėkmingiausių ir mažiau sėkmingų MTI regionų, ateitis ir formatas.
Debatuose dėl pastarosios Briuselyje dalyvauja ir LINO biuras. Spalio 14 d. Europos Parlamente vyko aukšto lygio diskusija „Europos MTI suvienodinimas siekiant lyderystės ir konkurencingumo pasauliniu mastu“, kurios viename iš panelių pasisakė biuro vadovas Tadas Tumėnas, išreiškęs poziciją, kad “plėtros” politika turi likti, bet ji turi tapti labiau integruota į visą BP, kad šalys nebūtų rūšiuojamos į pažangesnes ir atsiliekančias. Šia tema esame ir jau davę ne pirmą interviu “Science Business” naujienų publikacijoms.
LINO biuro renginiai
Rugsėjį su Lietuvos delegacija pristatyti Lietuvą Dresdene (Vokietija) vykusioje konferencijoje DI tema “Building bridges”.
Spalį Briuselyje su Moldovos MTI ryšių biuru suorganizavome viešą diskusiją apie Moldovos, kaip asocijuotosios šalies, patirtį ES BP, o su Šiaurės ir Baltijos šalių MTI ryšių biurų grupe – metinę konferenciją “Northern Prospects” – šį kartą apie civilinės saugos stiprinimą pasitelkiant DI.
Be to, su Slovakijos ir Ispanijos MTI ryšių biurais surengėme dirbtuves su kibernetinio saugumo tema dirbantiems tyrėjams ir inovatoriams.
Artimiausioje ateityje nusimato tinklaveikos sesija Baltijos šalių ir Vokietijos vandenilio srities atstovams mugėje „Hydrogen Technology World Expo“ (spalio 21 d.), su Šveicarijos ir Slovakijos MTI ryšių biurais Briuselyje organizuojamas renginys „Dirbtinio intelekto sprendimai sveikatos srityje“ (spalio 22 d.).
Lapkritį “Europos horizonto” 2 klasterio tyrėjus kviesime į Briuselį užmegzti kontaktų su dar 9 šalių kolegomis, o gruodį Marselyje (Prancūzija) rengiame tinklaveikos renginį 1 klasterio ir misijos “Vėžys” atstovams (abu šie renginiai bus orientuoti į 2026 m. kvietimus).
Esantys Lietuvoje galės prisijungti prie mūsų lapkritį planuojamų informacinių vebinarų apie bendradarbiavimo galimybes su Jungtinės Karalystės tyrėjais ir apie šiuo metu aktualią supaprastinimo (angl. “simplification”) temą.
Taip pat porą dienų mus galėsite sutikti drauge su Lietuvos mokslo tarybos nacionalinių kontaktinių atstovais (NCP) organizuojamoje 15 informacinių vebinarų serijoje “Kaip dalyvauti “Europos horizonte”” (spalio 20-30 d.).
Konsultacijos dėl planuojamų ES politikos iniciatyvų
Kaip visuomet, raginame Lietuvos atstovus aktyviau pasisakyti EK konsultacijose (apklausose) dėl planuojamų naujų ES MTI politikos dokumentų. Mūsų šalies respondentų tokiose konsultacijose, lyginant su kitomis šalimis, vis dar būna itin mažai arba iš viso nebūna – pasistenkime, kad ir mūsų balsas būtų girdimas.
Be jau minėtos konsultacijos dėl planuojamo Europos lustų akto (angl. “European Chips Act”) atnaujinimo, pateikiame dar bent keletą šiuo metu aktualių kitų konsultacijų:
💬 Kelios skirtingos konsultacijos dėl kito septynmečio (2028-2034 m.) ES biudžeto (angl. MFF) – čia galima rasti vietos pasisakyti ir su MTI susijusiais klausimais (atviros iki spalio pab. – lapkričio pab.). Ypač atkreipiame dėmesį į iki lapkričio 12 d. atvirą konsultaciją dėl ES finansavimo konkurencingumui;
💬 Konsultacija dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės akto (angl. “ERA Act”), atvira iki sausio 5 d.;
💬 Kvietimas teikti įrodymus dėl Europos mokslo diplomatijos sistemos (angl. “European framework for science diplomacy”), atviras iki lapkričio 3 d.;
💬 Konsultacija dėl Europos biotechnologijų akto, atvira iki lapkričio 10 d.
Papildomi skaitiniai
Pabaigai – eklektiškas įvairių aktualių papildomų skaitinių skyrelis:
📖 Briuselio satyrinis leidinys “DG MEME”, šmaikščiai pasakojantis apie ES politikos aktualijas ir ES institucijas, publikavo pokalbį su mūsų šalies eurokomisaru Andriumi Kubiliumi apie jo gyvenimą iki tampant komisaru;
📖 EK ataskaita apie tai, kaip pirmojoje dabartinės BP pusėje (2021-2023 m.) į visas BP sritis sekėsi integruoti socialinius ir humanitarinius mokslus (SSH);
📖 EK pirmininkei besirengiant skaityti naujienlaiškio pradžioje aptartą pranešimą apie Sąjungos padėtį, savo nepriklausomą esamos ES padėties analizę parengė ir EP tyrimų centras (EPRS);
📖 EK 2025 m. ataskaita “Atsparumas 2.0 – ES gebėjimo klestėti esant neramiai ir neapibrėžtai situacijai stiprinimas” pateikia prognozę ir rekomendacijas, kaip ES tapti atsparesnei pavojams ir krizėms;
📖 Tinklas “EuroHealthNet” paskelbė savo atlikto tyrimo apie su socialine nelygybe susijusią gyventojų sveikatos būklę Europoje 2014-2024 m. rezultatus. Jie nedžiugina, nes nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį daugelyje Europos šalių (įskaitant Lietuvą) situacija nepagerėjo, o dažnais atvejais ir dar pablogėjo;
📖 Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) svetainėje publikuojamos individualios įvairių Europos šalių (įskaitant Lietuvą) inovatyvumo ataskaitos – patogi prieiga susipažinti su glaustomis jus dominančių šalių apžvalgomis.
📖 EK Jungtinio tyrimų centro analize nustatyta, kad ES turi 32% (daugiausiai už visus) su kvantinėmis technologijomis dirbančių pasaulio bendrovių, tačiau tik 6% su kvantinėmis technologijomis susijusių patentų, o viena iš pagrindinių ES progresą lėtinančių problemų yra didelis susiskaidymas (fragmentacija).
📖 Keletas įdomybių trumpam išėjimui iš ES informacinio burbulo: Kinija glumina joje apsilankiusius vakariečius jau dabar veikiančiais geriausią žmogiškąjį našumą pralenkiančiais „tamsiaisiais fabrikais”, kuriuose darbuojasi robotai. ES kaimynė Albanija savo ministrų kabinete jau turi pirmąjį pasaulyje simbolinį ministrą DI robotą Diella, atsakingą už viešuosius pirkimus, kuris, tikimasi, bus mažiau korumpuotas ir ištroškęs valdžios už jo kolegas žmones. Pasaulio ultraturtingieji, tuo tarpu, uoliai statosi požeminius bunkerius ir pirkti nekilnojamą turtą nuošalesnėse vietovėse – ar tai tik mada, ar jau pradedama ruoštis globaliai apokalipsei?
Negalėjusiems gyvai sudalyvauti šių metų “Europos mokslo ir inovacijų dienose” Briuselyje:
🎬 Oficiali renginio mediateka su daugumos jo metu vykusių pranešimų ir panelinių diskusijų vaizdo įrašais;
🤖 Nenorintiems minėtų vaizdo įrašų peržiūrinėti nuo A iki Z, yra galimybė praktiškai pasinaudoti DI teikiamais privalumais ir ieškoti pasisakymų fragmentų dominančiomis temomis pagal pasirinktus raktinius žodžius.
Iki kito susiskaitymo žiemą!
LINO biuras
