Naujienos

Virtualiu renginiu „Europos horizontas: galimybės Lietuvai“ pažymima ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos 2021–2027 m. Lietuvoje pradžia

Europos horizonto programa pristatoma kaip ambicingesnė nei ankstesnės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos. Lietuva taip pat turi daugiau ambicingų tikslų – mūsų šalis siekia tapti aktyve ir matoma tiek Europos horizonto panoramoje, tiek ir pasauliniame mokslinių tyrimų kontekste. Europos horizonto programa sudaro geras galimybes, tačiau Lietuvos vizijos ir siekiai taps realybe tik įgyvendinus būtinas reformas”, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kaip svarbiausias iš jų ministrė išskyrė dvi: pirmoji – tai mokslo potencialo konsolidavimas plėtojant inovacijų ekosistemas ir kuriant aukšto lygio mokslo (ekselencijos) centrus, kurie tarnautų kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo platformos.
Antroji – patrauklios sąlygos Lietuvos tyrėjams. „Mūsų pažangos pagrindas – kritinė talentingų tyrėjų masė, tad siekiame tapti talentų traukos centru. Todėl planuojame dvigubai didinti finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, gerinti tyrėjų karjeros sąlygas ir palaikyti atviro mokslo veiklas“, – sako ministrė J. Šiugždinienė.
Europos horizonto programa sudarys galimybę įgyti naujų žinių ir rasti naujų sprendimų įveikiant mums kylančius socialinius, ekologinius ir ekonominius iššūkius. Lietuva turi didelį inovacijų potencialą, ypač startuolių srityje, todėl tikiu, kad jūsų inovatorių, tyrėjų ir mokslininkų dalyvavimas programoje padės jiems įgyvendinti puikias idėjas. Kartu pasieksime, kad Europa taptų žalesnė, sveikesnė ir atsparesnė“, – sako Europos Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarė Mariya Gabriel.
Kaip pabrėžia Europos Komisijos mokslo ir inovacijų direktorato generalinis direktorius Jean-Eric Paquet, Lietuvos inovatoriams, mokslininkams ir tyrėjams vis geriau sekasi gauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. „Europos horizonte numatytos naujos, sustiprintos priemonės padės Lietuvai tęsti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos modernizavimą. Noriu paskatinti Lietuvos talentus susipažinti su Europos horizonto finansavimo galimybėmis, taip pat su naujienomis, tokiomis, kaip Europos inovacijų taryba ir ES misijos“, – teigia J.-E. Paquet.
Renginyje, į kurį pakviesta dalyvauti Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenė, aptariama, kaip Europos horizonto programa galėtų prisidėti siekiant Lietuvos tikslų ir paskatinti Lietuvos dalyvius aktyviai pasinaudoti šios programos teikiamomis galimybėmis.
Europos Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarė Mariya Gabriel apžvelgs, kokių Europos Sąjungos tikslų padės siekti naujoji programa. Europos horizontą kaip politikos įgyvendinimo priemonę detaliau pristatys Europos Komisijos mokslo ir inovacijų direktorato generalinis direktorius Jean-Eric Paquet. Bus aptariama kitų valstybių geroji praktika rengiantis dalyvauti naujoje programoje ir surengta diskusija, kaip Lietuva galėtų geriau išnaudoti šios programos teikiamas galimybes.
Lietuvos dalyvių lentelės viršuje rikiuojasi trys Lietuvos mokslo ir studijų institucijos ir trys inovatyvaus verslo įmonės: Kauno technologijos universitetas, laimėjęs 10,58 mln. eurų dotaciją, Vilniaus universitetas – 8,65 mln. eurų, Lietuvos energetikos institutas – 3,8 mln. eurų, „Nanoavionika“ – 2,99 mln. eurų, „Oro navigacija“ – 2,91 mln. eurų, „Femtika“ – 2,86 mln. eurų.
Antroji diena skiriama detaliau supažindinti su programos struktūra ir galimybėmis būsimiems pareiškėjams. Antrosios dienos transliaciją stebėkite kovo 31 d. čia.
Renginį organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir inovacijų ryšių biuru Briuselyje LINO, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra MITA.
Daugiau apie Europos Horizonto programą skaitykite čia.

Dalintis per...