Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemijos mokslų daktarė Rima Budvytytė šiemet pateko tarp 7 iškilių „L’ORÉAL Baltic“ programos „Moterims moksle“ (angl. „Women in Science“) apdovanotų Baltijos šalių mokslininkių. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimo“ projekto komandai ji sutiko papasakoti apie požiūrį į verslą, neblėstančią motyvaciją ir asmeninį gyvenimą.

Žinia apie prestižinį apdovanojimą dr. Rimą Budvytytę nustebino ir praskaidrino slogią karantino nuotaiką: „Šis apdovanojimas – patvirtinimas, kad mano darbai tikrai reikalingi. Matant, kai visuomenė senėja ir progresuoja neurodegeneracinės ligos (Alzheimerio liga, Parkinsono liga), dirbti skatina mintis, kad mano atliekami tyrimai gali padėti visuomenės gerovei. Visas pasaulis kenčia nuo šių ligų, daug mokslinių grupių dirba šioje srityje. Skaitydama jų mokslinius darbus kaskart įsitikinu, kokia ši sritis paini. Gauta asmeninė 6 000 eurų stipendija stiprina motyvaciją tęsti darbus išbandant sudėtingus struktūrinius, iki šiol nenaudotus metodus. Nors šių metų planus karantinas pakoregavo, darbus neabejotinai tęsiu“. Artimiausiuose mokslininkės planuose – sudėtingi neutronų reflektrometrijos eksperimentai panaudojant neutronų šaltinį Laue-Langevin institute Grenoblyje, Prancūzijoje.

Anot Rimos, Lietuvoje moterų mokslininkių problema ne tokia aktuali – pagal moterų skaičių moksle ES esame pirmi – jis siekia net 60%, kai kitur – vos 20-30%: „Lietuva tokia maža, kad moterims būti čia ir pelnyti pripažinimą lengviau. Iš kolegių matome, kad galimybės suderinti motinystę ir darbą mokslo srityje, pakankamai geros“.

Mokslininkė į ligas žiūri kitaip

Neurodegeneracinės ligos – tai lėtinės ligos, pažeidžiančios smegenų nervines ląsteles ir pasireiškiančios atminties, kalbos, suvokimo, elgsenos bei judėjimo sutrikimais. Kai liga aptinkama, jau būna stipriai pažengusi, t.y. išgirdus vienos iš šių ligų diagnozę paprastai jau pastebimi atminties, koordinacijos sutrikimai, o smegenyse jau randamos baltymų sankaupos.

Aiškindamasi molekulinius Alzheimerio ligos mechanizmus dr. Rima Budvytytė su ligoniais nesusiduria: „kai nedirbi diagnostikos, gydymo ar priežiūros srity, į ligą žiūri kitaip – tiesiog kaip į organizmo pažaidos mechanizmą, kurį nori suprasti ir padėti sustabdyti. Ankstyvoji diagnostika itin svarbi. Neurodegeneracija atsiranda, kai kaupdamiesi baltymai pažeidžia smegenų sritis, atsakingas už mąstymą bei atmintį.  Kai smegenys jau pažeistos, galime tik pristabdyti ir bandyti prailginti gyvenimo kokybę, todėl mūsų tyrimai nukreipti į ankstyvąjį etapą. Aiškinamės, kokią įtaką baltymai  daro organizmui, neuronams, ląstelėms, membranai. Siekiame tą mechanizmą suprasti ir rasti būdą, kaip jį sustabdyti kol neurodegeneracinė liga dar neišsivystė“.

Mokslininkė teigia, kad turimų metodų pritaikymui labai padeda įmonės: „Mes irgi ieškome partnerių. Mokslo ir verslo simbiozė reikalinga ne tik abiems pusėms, bet ir visuomenei. Pastebiu, kad jau 3-4 metus ypač akcentuojamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, atvirumas, žinių taikymas. Džiugu, kad įvairūs projektai tai skatina, nes anksčiau mokslo įstaigose vyravęs požiūris neprisileisti verslo visuomenei nėra naudingas. Daug mano kurso draugų sėkmingai pasuko į verslą“.

Kelias į pripažinimą – per JAV ir Daniją

„Po bakalauro buvo visokių minčių, bet tęsiant biochemijos studijas magistrantūroje ir pradėjus dirbti prof. dr. Gintaro Valinčiaus grupėje, viskas tarsi apsivertė. Vadovas labai motyvavo, buvau sužavėta mokslo!“, – pasakoja dr. R. Budvytytė.

Pradėjusi studijuoti Alzheimerio ligos mechanizmus, Rima tyrimus vykdė itin aukšto lygio JAV Carnegie Mellon (Karnegio Melono)  bei Nacionalinio standartų ir technologijų (NIST) universitetų laboratorijose. Ten ji susipažino su tokiais įkvepiančiais mokslininkais kaip prof. dr. Mathias Losche ir prof. David J. Vanderah, ir tvirtina, jog būtent tie vizitai jai padarė milžinišką įtaką tiek mokslo, tiek asmenybės formavimosi prasme.

„Kai baigiau doktorantūros studijas, norėjosi toliau gilintis į biofizikinius membranos reiškinius, todėl post-doktorantūros stažuotę tęsiau Nielso Bohro (Nilso Boro) institute, Kopenhagos universitete ir ten praleidau beveik 4 metus. 2016 m. pabaigus stažuotę, prof. dr. G. Valinčius pakvietė grįžti į atsinaujinusį VU Gyvybės mokslų centrą. Mane tiesiog sužavėjo infrastruktūra bei galimybė pagaliau ir Lietuvoje dirbti tokiomis sąlygomis kaip užsienyje“, – teigia mokslininkė.

„Moterims moksle“ – ne vienintelis šiemet mokslininkės gautas sunkaus darbo įvertinimas. Metų pradžioje patvirtintas sugrįžimo į Lietuvą proga Rimos rašytas projektas pagal programos „Horizontas 2020“ Marie Sklodowska-Curie veiklos (MSCA) „Individualios stipendijos“ kvietimą: „Pagaliau atsirado galimybė kurti savo laboratoriją, suburti keletą žmonių ir turėti nišą Lietuvoje“, – džiaugiasi „L’ORÉAL Baltic“ programos stipendiantė.

Atkaklaus darbo rezultatai džiugina ir asmeniniame gyvenime

Pasakodama apie laisvalaikį Rima griauna mitą, jog visas mokslininkų gyvenimas verda laboratorijoje:  „Gyvenu labai aktyviai. Paskutiniais doktorantūros metais pradėjau bėgioti – būdavo, bėgu maratoną ir galvoju, kaip rašyti disertaciją. Podoktorantūrinės stažuotės Danijoje metu išbandžiau CrossFit – ištvermę bei jėgą lavinantį gimnastikos, lengvosios ir sunkiosios atletikos mišinį. Intensyvumu pasižyminčios treniruotės padėjo ne tik smegenis pailsinti nuo darbo, bet ir integruotis Danijoje“, –  pasakoja keletą metų stipriausia CrossFit atlete Lietuvoje pripažinta Rima. Ji  aktyviai dalyvauja „Amber Crossfit“ bendruomenėje, su kuria ne tik sportuoja, bet ir leidžia laisvalaikį.

Vasarą, kai turi daugiau laiko, mokslininkė atranda ir grožinę literatūrą. Šiuo metu skaito Henry Marsh istoriją apie neurochirurgą „Do no Harm. Stories about life, death and brain surgery“, tad nuo mokslo ir medicinos temų bei terminų nepabėga net ilsėdamasi.

 

Šaltinis: MITA

Dalintis per...