Nuo tada, kai paskutinį kartą Jums rašėme, Europa išgyveno rekordiškai karštą vasarą, o per pastarąjį mėnesį, Briuselio institucijų pareigūnams po tradiciškai tylaus rugpjūčio vėl kibus į darbus, įsibegėjo ir visa Europos Sąjungos (ES) politikos mašina. Kviečiame susipažinti su tuo, kas jau įvyko.
Pranešimas apie ES padėtį
Rugsėjis neįsivaizduojamas be kasmetinio Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimo apie ES padėtį (angl. “State of the European Union”, SOTEU), kuriuo neoficialiai atidaromas naujas ES politikos sezonas bei įvardijami svarbiausi prioritetai ateinantiems metams.
Rugsėjo 16 d. Europos Parlamente Strasbūre skaitytame pranešime EK pirmininkė pabrėžė, kad Europa gyvena itin sudėtingais laikais, tačiau, be galimų grėsmių, šie laikai mums atneša ir didelių galimybių, jei tik sugebėsime jomis išmintingai pasinaudoti.
Nors šių metų pranešime tiesioginių užuominų į mokslo ir inovacijų politiką trūko, daug dėmesio buvo skirta su ja glaudžiai susijusioms temoms:
💬 Europos augimo fondui (angl. “Scaleup Europe Fund”) ir investicijoms į giliąsias technologijas (angl. “deep tech”). Paminėtos pirmosios fondo investicijos (pavyzdys – įmonė “ICEYE”), demonstruojančios sėkmingą grandinę: nuo pradinio “Europos horizonto” finansavimo iki privačių investicijų pritraukimo ir įmonės augimo Europoje;
💬 Žinių ir inovacijų judėjimo “penktajai laisvei”, kas siunčia stiprų signalą dėl naujų teisėkūros iniciatyvų – jau paskelbto Europos inovacijų akto ir planuojamo Europos mokslinių tyrimų erdvės (angl. ERA) akto;
💬 Europos ekonomikos skatinimui – įskaitant būtinybę toliau stiprinti ir gilinti ES bendrąją rinką, skatinti inovacijas per tolesnį administracinės naštos mažinimą ir investicijų didinimą (tam, be kitako, “įdarbinant” ir ES gyventojų santaupas);
💬 Tolesniam ES tarptautinės prekybos diversifikavimui ir užsitikrinimui strateginėmis žaliavomis bei retaisiais mineralais, nepriklausant nuo konkretaus vieno tiekėjo;
💬 ES gynybos ir išorės sienų apsaugai (įskaitant ir didesnį pačios ES susitelkimą savo gynybai, kuris papildytų ir sustiprintų jau esamas NATO teikiamas apsaugas);
💬 Švarios energijos skatinimui ir elektrifikacijai – tiek kad būtų sumažinta priklausomybė nuo ne visada ES politikai draugiškų iškastinį kurą tiekiančių trečiųjų šalių, tiek ir kad (prisimenant rekordiškai karštą ką tik praėjusią vasarą) būtų toliau kovojama su klimato kaita;
💬 Būtinybei toliau sparčiai diegti dirbtinį intelektą (DI) visose ES veiklos srityse ir didinti ES kompiuterijos infrastruktūrų pajėgumus, nepamirštant pamatinių Europos vertybių, ir kad Europoje DI turi likti kontroliuojamas žmogaus.
Nepamirštos ir svarbios socialinės temos, tokios, kaip ES demokratijos ir vertybių apsauga (įskaitant tolesnę kovą su dezinformacija), rūpinimasis įvairių grupių (gelbėjimo ir kitų tarnybų, moterų, regionų gyventojų) teisėmis, europiečių teisė į prieinamą būstą, apsauga nuo žalingo technologijų poveikio (įskaitant paskelbtą naują “Vaikų aktą”, kuriuo bus ribojama prieiga prie socialinių tinklų vaikams ir paaugliams). Trumpai buvo paminėtas ir tolesnės ES plėtros (angl. “enlargement”) klausimas.
Sujudimą Briuselyje (bei reakcijų iš jau ne vienus metus ES narėmis siekiančių tapti šalių kandidačių) sukėlė siurprizu daug kam tapęs EK pirmininkės kalboje išsakytas noras rasti būdą Kanadai tapti pirmąja istorijoje ES asocijuotąja nare. Pranešimo gyvai kaip garbės svečias klausęsis Kanados premjeras Mark Carney vėliau ir pats savo turtingoje įžvalgų kalboje minėjo strateginės ES ir Kanados partnerystės svarbą esant dabartinei geopolitinei situacijai.
Ar galime tikėtis, kad visi virš valandos trukmės SOTEU kalboje suminėti pažadai bus įgyvendinti? Pagal įvairius pernai metų SOTEU įgyvendintų ir neįgyvendintų pažadų vertinimus, vienareikšmiškai atsakyti kol kas sunku. Kad būtų lengviau stebėti, EK yra visas svarbiausias šių metų SOTEU suminėtas ambicijas surašiusi savo specialiame puslapyje.
Kitas daugiametis ES biudžetas ir „Europos horizontas”
Iš kitų “horizontalių” ES reikalų būtina paminėti tebevykstančias derybas dėl kito septynmečio ES biudžeto – 2028-2034 m. ES daugiametės finansinės programos (angl. “Multiannual Financial Framework”, MFF):
📌 Birželį pirmininkavimą ES Tarybai baigiantis Kipras parengė MFF derybinį paketą, kuriame pirmą kartą pateikė konkrečius siūlymus dėl bendros MFF apimties ir atskiroms biudžeto sritims numatomų asignavimų. Siūlomi asignavimai buvo mažesni nei pirminiame EK projekte;
📌 Birželio 18-19 d. Briuselyje vyko ES Tarybos viršūnių suvažiavimas, kurio metu MFF buvo viena iš daugelio aptartų temų. Buvo remiamasi jau minėtomis Kipro pateiktomis dalinėmis derybinėmis pozicijomis;
📌 Kitas ES viršūnių suvažiavimas vyks spalio 15-16 d. – iki jo ES Tarybai pirmininkaujanti Airija turėtų pateikti atnaujintą MFF derybinį paketą. Manoma, kad Kipro jau ir taip apkarpytas (lyginant su pirminiu EK projektu) kitas daugiametis ES biudžetas Airijos bus dar labiau sumažintas, o tarp į “taupiųjų” ir “sanglaudos draugų” stovyklas pasidalinusių ES valstybių narių toliau vyksta ginčai bei apsikeitimai laiškais;
📌 Siekiama, kad Europos Vadovų Taryba politinį susitarimą dėl bendros MFF apimties ir pagrindinių asignavimų turėtų jau 2026 m. rudenį ar bent iki metų pabaigos, taip užbėgant už akių galimoms politinėms permainoms keletoje valstybių narių;
📌 Europos Parlamentas (EP) savo derybinę poziciją dėl MFF turi nuo balandžio 28 d., o EK šia prasme yra pasirengusi derėtis jau nuo 2025 m. liepos 16 d., kai sukūrė ir visai Europai pateikė projektą dėl kito ES daugiamečio biudžeto;
📌 Kadangi MFF derybos tebevyksta, o Europos Parlamentas dar nėra patvirtinęs savo derybinio mandato dėl 10BP, tarpinstitucinių derybų (vadinamųjų trilogų) startas atidedamas iki metų pabaigos. ES Taryba savo ruožtu jau yra suformavusi derybinę poziciją dėl didžiosios dalies 10BP turinio. Vis dėlto programos biudžetas, jo paskirstymas ir kai kurie horizontalieji elementai galės būti galutinai sutarti tik pasiekus bendrą kompromisą dėl MFF.
Europos Parlamente tebevykstant diskusijoms dėl FP10, jau ryškėja pirmieji galimi būsimos EP pozicijos ir šiuo metu esamo ES Tarybos dalinio bendro požiūrio skirtumai: kaip turėtų atrodyti FP10 struktūra, fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų pusiausvyra.
Nuomonės taip pat išsiskiria dėl to, ar ir kokia apimtimi naujoje programoje “Europos horizontas” turėtų būti finansuojamos dvejopo naudojimo technologijos. Lietuvos ir dar 7 bendraminčių valstybių pozicija šiuo klausimu yra aiški. Be to, toliau diskutuojama, kokios turėtų būti programos “Europos horizontas” sąsajos su būsimuoju Europos konkurencingumo fondu.
Kitos ES mokslo ir inovacijų aktualijos
Rugsėjo 9 d. EK kaip bendrą paketą paskelbė ilgokai lauktus (ir po keletą mėnesių vėlavusius) pasiūlymus dėl Europos Inovacijų akto ir Viešųjų pirkimų akto bei ES rekomendacijas dėl reguliavimo bandomųjų aplinkų sistemos:
1️⃣ Pirmuoju siekiama sukurti visoje ES bendrą sistemą, kuri skatintų intelektine nuosavybe grindžiamą inovacijų finansavimą ir komercializavimą, taip pat stiprintų inovacijų paklausą pasitelkiant ikiprekybinius ir MTEP viešuosius pirkimus.
2️⃣ Antruoju siekiama apjungti tris šiuo metu galiojančias viešųjų pirkimų direktyvas ir sudaryti palankesnes sąlygas europinių inovacijų diegimui bei sklaidai pasitelkiant viešuosius pirkimus (būsimos Europos viešųjų pirkimų reformos įgyvendinimas taip pat būsiantis vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbų).
3️⃣ Trečiuoju siekiama sukurti sistemą, pagal kurią naujos technologijos būtų saugiai išbandomos vadinamose “smėliadėžėse” (angl. “sandbox”), kad būtų galima suprasti, kokių taisyklių joms reikia (užuot tiesiog panaikinus taisykles).
Iš kritikų pasigirdo vertinimų, kad naujasis Inovacijų aktas esąs nepakankamai platus struktūrinėms ES konkurencingumo problemoms išspręsti ir kad jį būtų buvę galima tiesiog prijungti prie Viešųjų pirkimų akto (užuot paskelbus du atskirus aktus). Panašu, kad tarp kai kurių ES ekosistemos dalyvių didėja nuovargis dėl nesibaigiančių teorinių diskusijų ir EK aktyviai leidžiamų strateginių dokumentų, tačiau niekam nesiimant jų praktinio įgyvendinimo. Rugsėjį pasirodė naujienų apie 13 valstybių narių (įskaitant Lietuvą) laišką Europos Komisijai, kuriuo prašoma metams sustabdyti naujų strategijų kūrimą ir vietoj to susikoncentruoti į jau esamų strategijų supaprastinimą ir praktinį įgyvendinimą.
Apie atotrūkį tarp ES būdingo gero “teorijos” išmanymo ir nepakankamų praktinių veiksmų siekiant didesnio konkurencingumo buvo diskutuota ir šių metų ES mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų ataskaitos (angl. SRIP) pristatymo renginyje. Ataskaita dar kartą patvirtino jau ne pirmus metus žinomą tiesą: Europa turi stiprų mokslą, bet per didelę fragmentaciją ir nepakankamai spartų inovacijų diegimą į rinką bei nepakankamai greitą inovatyvių įmonių augimą (kuriam trukdo daugybė struktūrinių “stabdžių”).
Be to, lyginant su mūsų pasauliniais konkurentais, į Europos mokslą ir inovacijas investuojame stipriai per mažai (čia galime žvilgtelėti ir į statistiką, iliustruojančią kad 2025 m. vien JAV stambiosios technologijų įmonės kiekviena individualiai į mokslą ir inovacijas investavo 5-9 kartus daugiau nei visas “Europos horizonto” biudžetas).
LINO biuro veikla
Rudenį pradėjome penkiais tarptautiniais renginiais: trijomis tinklaveikomis (sienų apsaugos ir gynybos, gyvųjų laboratorijų metodo, sveikatos ir vėžio tyrimų temomis), diskusijų renginiu apie DI poveikį darbui, ir metiniu Europos DI forumu. Kitas mūsų renginys Briuselyje – tarptautinė tinklaveika “Europos horizonto” 6-ojo klasterio tyrėjams spalio 12 d.
LINO komandoje įvyko pokytis: nuo spalio politikos analitikę Deimantę Telyčėnaitę pakeitė Beatričė Varanauskaitė.
Taip pat, šiuo metu vykdome tyrimą dėl LINO biuro poveikio – būtume dėkingi, jei užpildytumėte apklausos anketą ir pasidalintumėte savo įžvalgomis apie mūsų veiklą ir į ką turėtume labiausiai koncentruotis ateityje, kad būtume kuo naudingesni mokslo ir inovacijų ekosistemai.
Papildomi skaitiniai
📖 Lietuva naujausiose inovatyvumo suvestinėse:
- 18-ieji Europoje pagal EK 2026 m. Europos inovacijų švieslentę;
- 32-ieji pasaulyje pagal WIPO 2026 m. pasaulinį inovacijų indeksą.
📖 Penkių ES misijų vidurio laikotarpio vertinimas – nepaisant kai kurių trūkumų, apskritai gana teigiamas.
📖 Science I Business interviu su eurokomisare startuolių, mokslinių tyrimų ir inovacijų reikalams Ekaterina Zaharieva apie jos lūkesčius kitai daugiametei “Europos horizonto” programai.
📖 Turintiems “Verslo žinių” prenumeratą – interviu su Lietuvos ambasadoriumi ES Nerijumi Aleksiejūnu apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai.
📖 Globalus žvilgsnis už Europos ribų:
- Pasaulinio ekonomikos forumo (WEF) 10 perspektyviausių naujų technologijų 2026 m.;
- Kopenhagos ateičių studijų analitinio centro (CIFS) 11 pasaulinių megatendencijų;
- Penkių toliau nuo Europos esančių asocijuotųjų “Europos horizonto” šalių (Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos ir Pietų Korėjos) dalyvavimo “Europos horizonte” statistika
📖 Briuselyje vykusiame aukšto lygio renginyje „30 metų MSCA: smalsumas, keičiantis pasaulį“ buvo paminėta programos „Marie Skłodowska-Curie Actions“ (MSCA) sukaktis. Renginio metu EK paskelbė apie papildomą daugiau kaip 210 mln. Eur finansavimą MSCA programai.
Galimybės pasisakyti ir sudalyvauti
Be jau minėtos apklausos apie mūsų pačių veiklą, šiuo metu galite pasisakyti ir keletoje kitų:
- dėl europinių partnerysčių 2028-2034 m. “Europos horizonte” (iki spalio 16 d.);
- OECD tyrime apie karjeras ES mokslinių tyrimų ir plėtros srityje;
- apie EK pirmininkės SOTEU kalboje paskelbtą naująjį Vaikų aktą, kuriuo būtų ribojama prieiga prie socialinių tinklų nepilnamečiams (iki lapkričio 26 d.).
Taip pat Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemos dalyviams primename, kad iki lapkričio 12 d. yra atviras EK kvietimas 7 pramonės koordinuojamiems ES DI gigafabrikams steigti. Tai jau dabar matoma kaip galimybė susikooperuoti ir pasireikšti centrinės ir rytinės ES dalies šalims, kurios (įskaitant Lietuvą) rugsėjį pasirašė Prahos deklaraciją, kuria išreiškė ketinimus glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti DI infrastruktūros, talentų, duomenų srityse.
Apie tai, kas šiuo metu svarstoma Briuselyje, netrukus bus kalbama ir Vilniuje, kur vyks tarptautinė mokslo savaitė „(re)SEARCH 2026” – kviečiame sudalyvauti.
Tiek naujienų šiam kartui. ES politikos mašina, panašu, lėtėti neketina, tad prie naujausių aktualijų sugrįšime jau gruodį. Iki kito susirašymo!
LINO biuras
