LINO biuro naujienlaiškis Nr. 16, 2026 m. vasaris

LINO biuro naujienlaiškis Nr. 16, 2026 m. vasaris

Sveiki,

Regis, jau gana negrįžtamai įžengėme į 2026-uosius. Kaip jaučiatės šiame naujame etape?

Pasaulyje toliau tęsiasi “įdomūs” laikai (perfrazuojant senovinį posakį “linkiu, kad gyventum įdomiais laikais”). Europa, bandydama išlaikyti racionalų protą ir savo vertybes, taikosi prie esamos realybės.

Pasižvalgykime, kaip ES sekasi apsiprasti su 2026-aisiais ir kokiomis kryptimis bandoma judėti.

Metų sandūros apžvalgos ir prognozės

Kaip įprasta keičiantis kalendoriniams metams, sulaukėme įvairių 2025-uosius apžvelgiančių ataskaitų ir prognozių 2026-iesiems.

Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) pristatė savo kasmetinę apžvalgą “10 dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį 2026-aisiais”. Joje pabrėžiama tai, ką jau galėjome įtarti: gyvename geopolitiniu požiūriu labai neramiu laikotarpiu. Iššūkiai taisyklėmis pagrįstai pasaulio tvarkai kyla dažniau ir yra rimtesni nei anksčiau, o nusistovėjusi pasaulio jėgų pusiausvyra keičiasi. Prie viso to dar prisideda sparčiai besivystančios technologijos ir mūsų praktinis nežinojimas, kaip su jomis (pvz. su dirbtinio intelekto poveikiu internetui) “tvarkytis”.

Optimizmo nesuteikia ir Pasaulio ekonomikos forumo (angl. WEF) globalių rizikų prognozė 2026-iesiems. Tarp didžiausių grėsmių minimos geopolitinės įtampos , kariniai konfliktai, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, visuomenės poliarizacija ir dezinformacija. O tai tik pirmosios penkios iš daugiau kaip 30 įvardintų rizikų.

Tuo tarpu pasaulio mastu, nors turime daugiau nei bet kada istorijoje milijardierių, toliau auga didelė turtinė nelygybė: 1 iš 4 pasaulio gyventojų susiduria su bado pavojumi; toliau ryškėja įvairių pasaulio regionų technologinė atskirtis, kuri neabejotinai turės platesnių pasekmių.

Europos visuomenės sveikatos srityje, kuri tiesiogiai veikia žmonių gyvenimo kokybę ir bendrą žemyno konkurencingumą, išlieka nemažai iššūkių. Problemos ypač matomos neužkrečiamų (su gyvenimo būdu susijusių) ligų prevencijoje, prieigoje prie pirminės sveikatos priežiūros, taip pat medicinos paslaugų ir vaistų pasiekiamumo bei įperkamumo srityse. Lietuvoje galime pasidžiaugti sparčiausiai visoje ES pailgėjusia žmonių gyvenimo trukme, nors vis dar beveik pagal visus naujausios EK-OECD ataskaitos rodiklius atsiliekame nuo ES vidurkio.

Iš pozityvesnių apžvalgų galime paminėti, kad ES mokslas, lyginant su pagrindinių konkurentų JAV ir Kinijos, 2025 m. buvęs labiau subalansuotas (kalbama apie harmoningesnį visų mokslo šakų atstovavimą). Be to, ES ir asocijuotųjų “Europos horizonto” šalių bloko mokslininkai vis dar publikuoja daugiausiai pasaulyje (37%) mokslinių straipsnių.

ES valdžios įstaigų vizija 2026-iesiems

Europos Parlamentas (EP), ES Taryba ir Europos Komisija (EK) jau susitarė dėl 10-ies ES teisėkūros prioritetų kuriems 2026 m. teiks pirmenybę. Tarp jų dominuoja konkurencingumo, atsparumo ir gynybos stiprinimas, administracinės naštos mažinimas, sienų apsauga, visuomenės ir demokratijos stiprinimas, europietiškų vertybių apsauga, ES vaidmens pasaulyje išlaikymas.

EK savo 2026 m. darbo programą paskelbė dar rudenį, ir pastaruosius porą mėnesių daug dėmesio skyrė ES bendrosios rinkos stiprinimui, ES patrauklumo didinimui ir ES globalių partnerysčių plėtrai (plačiau apie visa tai – kiek žemiau).

ES Tarybos pirmininkavimą gruodį baigusi Danija jau įvertino savo pirmininkavimo pasiekimus ir nuo šių metų pradžios pusmečiui vairą perleido Kiprui. Pastarasis pirmininkavimui pasirinko šūkį “Autonominė sąjunga. Atvira pasauliui”. Tarp daugialypių savo pirmininkavimo prioritetų Kipras dar prieš kelias savaites atrodė nusiteikęs optimistiškai – siekiama iki birželio pabaigos pasiekti “bendrą dalinį susitarimą” dėl 2028-2034 m. ES biudžeto.

Tęsiant apie ES Tarybą ir mokslo bei inovacijų srities reikalus, vasario 27 d. Briuselyje vyks Konkurencingumo tarybos (mokslinių tyrimų klausimais) susitikimas, kurio metu ES valstybių narių ministrai, be kita ko, diskutuos apie Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo bei 10-osios BP (2028-2034 m. “Europos horizonto”) klausimus.

10-oji BP ir EKF

Užbėgant už akių minėtajam Konkurencingumo tarybos susitikimui, kol kas daug aiškumo ar naujienų būsimojo ES biudžeto tema ir mokslo bei inovacijų bendruomenei aktualiausiomis jo dalimis – 10-ąja BP bei planuojamu Europos konkurencingumo fondu (EKF, angl. ECF) – nedaug. Iš įsimintinesnių galime paminėti, kad:

💶 sausio 12 d. “ES finansų sergėtojai” Europos Audito Rūmai (EAR) pateikė savo pirmąsias ir gana kritiškas nuomones dėl EK 2025 m. liepą pasiūlytų EKF bei 10 BP projektų, kuriose esamus abu projektus kaltina aiškumo stoka (įskaitant ir koks būsiantis jų abiejų administravimas ir tarpusavio ryšys), fragmentacija ir su lėšų skirstymo skaidrumu susijusiais aspektais. Regis, šios EAR įžvalgos dar paaršino įvairius jau anksčiau ne itin palankiai abiejų projektų atžvilgiu nusiteikusius ES mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos dalyvius ir įpylė šviežio “žibalo į ugnį” būsimosioms 2026-ųjų metų diskusijoms;

💶 sausio 28 d. apie tuos pačius 10 BP ir EKF projektus diskutavo EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE), kuris taip pat turėjo įvairių kritiškų pastabų ir nusprendė, kad abiems projektams dar reikia daugybės patobulinimų. Tikėtinas kitas EP žingsnis šiuo klausimu – EP ataskaitų dėl 10 BP ir EKF juodraščiai, kurių laukiama pasirodant kovo viduryje (paskirti pranešėjai – Christian Ehler ir Dan Nica), ir kurie po to bus paties EP viduje toliau aptarinėjami ir taisomi, ir, galų gale, šių metų rudenį specialiu balsavimu priimti – arba ne.

Jeigu diskusijų dėl 10 BP ir EKF vingrybių dar nepasirodė per daug ir norite dar platesnio konteksto, galite pasiskaityti “Science Business” apžvalgą apie tai, kaip jos vyko 2025-aisiais.

Mums, kaip vadinamajai “plėtros” (angl. “widening”) šaliai, papildomai aktualūs ir su ES mastu atsiliekančių regionų mokslo ir inovacijų pažangos skatinimo politika susiję klausimai. Diskutuojama, kokia forma (ir ar išvis) ši politika turėtų tęstis 10 BP ir EKF. Vėliausias kol kas indėlis į diskusijas – sausio 22 d. pristatytas EP Mokslo ir technologijų pasirinkimų vertinimo grupės (STOA) užsakymu parengtas tyrimas, konstatavęs, kad kiekvienai “plėtros” šaliai reikia individualių, specialiai jai pritaikytų “plėtros” priemonių, užuot tas pačias priemones taikius grupei šalių.

Dar glaudesnė ES vidaus rinka

Vasario 5 d. Briuselyje vykusioje “Science Business” metinėje konferencijoje EP narys Christian Ehler ir EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato vadovas Marc Lemaître viešos diskusijos metu sutarė, kad pagrindinė kliūtis ES mokslui ir inovacijoms, o kartu ir Europos konkurencingumui, yra vis dar didelė ES vidaus rinkos fragmentacija.

Šia tema – apie poreikį mažinti administracinę naštą ir šalinti ES vidaus rinkos fragmentaciją, kaip būtinas sąlygas ES konkurencingumui stiprinti, Briuselyje kalbama jau bent nuo 2024 m., kai buvo paskelbtos Enrico Letta ir Mario Draghi ataskaitos. Jos tapo svarbiu pagrindu dabartinei EK politikai.

Panašu, kad 2026-ųjų pradžioje ES politikos formuotojai į šį klausimą pagaliau ėmėsi koncentruotis rimtai:

🕓 sausio 20 d. EP įvyko balsavimas, kurio metu didele balsų dauguma buvo pritarta vadinamojo 28-ojo režimo (taip pat dar vadinamo “EU-Inc”) idėjai – konkretų režimo teksto pasiūlymą parengs EK. Tiesa, EP rekomendavo, kad jis turėtų būti direktyvos formos, o ne reglamentas – skirtingai nuo to, kaip pageidautų daugelis kitų jo idėjos rėmėjų, manančių, kad tik privalomu reglamentu režimą pavyktų sėkmingiau pritaikyti praktikoje;

🕓 tą pačią sausio 20 d. būsimąjį ES 28-ąjį režimą globaliai auditorijai “pareklamavo” ir EK pirmininkė Ursula von der Leyen savo skaitytame pranešime Davoso pasaulio ekonomikos forume;

🕓 sausio 30 d. EK publikavo kasmetinę Bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitą, kuria nustatė, kad bendroji rinka esanti pagrindinis ES gerovės šaltinis ir galios ramstis esant dabartinei geopolitinei situacijai;

🕓 vasario 12 d., kaip pasirengimas kovo 19-20 d. suplanuotai ES vadovų tarybai, Belgijoje įvyko neformalus ES lyderių susitikimas Europos konkurencingumui aptarti, kuriame dalyvavo ir M. Draghi bei E. Letta. Buvo diskutuota, kaip gilinti ES vidaus rinką, didinti konkurencingumą ir mažinti ekonominę priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Diskusijų metu E.Letta pristatė dar vieną – “vienos rinkos” (angl. “one market”) konceptą bei matricą, kaip ją įgyvendinti. Anot Letta, kaip 1992-aisiais ES perėjo nuo Europos bendros rinkos prie ES vidaus rinkos, dabar atėjęs metas pereiti nuo ES vidaus rinkos prie [dar glaudesnės] ES vienos rinkos (šioji sėkmingai integruotų ir 28-ąjį režimą bei 5-ąją laisvę). Panašu, kad EK pirmininkė šį pasiūlymą vertina rimtai. Paskelbtame pranešime ji patvirtino, jog norėtų, kad šią “vieną rinką” Europa būtų pasiekusi jau iki 2027 m. pabaigos.

Jei viskas ir toliau eisis taip ryžtingai, tikėtina, kad žadėtų EK gairių “Viena Europa, viena rinka” sulauksime jau kovo mėnesį.

Globali Europa

Pagreitį atrodo įgavęs ir atnaujinto Europos “draugų” tinklo kūrimas pasauliniu mastu.

Praėjus mažiau kaip porai savaičių po Paragvajuje pasirašyto ES ir Pietų Amerikos šalių bloko “Mercosur” laisvosios prekybos susitarimo, sausio 26 d. ES vadovai kaip garbės svečiai sudalyvavo Indijos Respublikos dienos minėjime, o kitą dieną jau turėjo politinį susitarimą dėl vadinamosios „visų prekybos susitarimų motinos” – būsimos laisvos prekybos tarp Indijos ir ES, apjungsiančios antrąją (ES) ir ketvirtąją (Indija) pagal dydį pasaulio ekonomikas ir beveik 2 milijardų vartotojų rinką.

Draugystė su Indija prekybos susitarimu nesibaigia, nes buvo susitarta ir dėl šiokios tokios partnerystės gynybos ir saugumo srityje bei bendradarbiavimo įvairiose mokslo ir inovacijų sektoriuose. Vasario 6 d. buvo pradėtos parengiamosios derybos dėl galimos Indijos asociacijos prie “Europos horizonto” programos (panašios ES derybos šiuo metu vyksta ir su Australija). Vasario 18-20 d. Indijoje, tarptautiniame aukšto lygio susitikime dėl dirbtinio intelekto poveikio (angl. “AI Impact Summit”) lankėsi dar viena ES delegacija, tarp jų – eurokomisarė Henna Virkkunen. Jo metu pristatytos kelios naujos ES iniciatyvos, o delegacija oficialiai pritarė susitikimo išvadai, jog “dirbtinio intelekto potencialas geriausiai realizuojamas tik tada, kai jo teikiama nauda yra bendra visai žmonijai”.

Gruodžio pabaigoje buvo baigtos derybos dėl Japonijos prisijungimo prie “Europos horizonto” asocijuotosios narės statusu. Formaliai šį susitarimą dar reikės pasirašyti, tačiau Japonijos mokslininkai daugeliui programos kvietimų gali kreiptis jau nuo šių metų sausio, o ir apskritai nėra absoliutūs “Europos horizonto” naujokai, nes ir anksčiau neretai dalyvaudavo programoje kaip trečioji (neasocijuotoji, besinaudojanti alternatyviais finansavimo šaltiniais) šalis.

Vasario 23 d. ES pradėjo derybas dėl dvišalio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje su Nigerija, kuri yra didžiausia gyventojų skaičiumi Afrikos šalis. Tęsiamas santykių tvirtinimas ir su daugeliu kitų Afrikos ir Azijos bei kitų žemynų šalių.

Tuo tarpu Kinijos mokslo ir inovacijų įstaigų atstovams buvo atimta teisė dalyvauti didelėje dalyje 2026-2027 m. “Europos horizonto” kvietimų. Atsargiai “atsijungti” bandoma ir nuo ankstesnės glaudžios sąjungininkės JAV. Pavyzdžiui, ES, nors ir buvo gruodį pakviesta, vis dar neprisijungė prie JAV vadovaujamos tarptautinės iniciatyvos “Pax Silica”, kuria siekiama užsitikrinti nuo Kinijos nepriklausomą prieigą prie technologijų, reikalingų dirbtinio intelekto vystymui (o JAV tarptautinėje mokslo ir inovacijų arenoje sėkmės neprideda ir faktas kad dabartinė administracija pati “atstatydina” šalį iš įvairių tarptautinių tinklų ir organizacijų).

Įdomu tai, kad siekdama sustiprinti savo pramonę, ES gali svarstyti priemones, primenančias kontraversiškai vertinamą Kinijos XX a. 8-ojo dešimtmečio “priverstinių bendrų įmonių” strategiją. Ši politika anuomet leido Kinijai iš užsienio atsikeliančių įmonių perimti žinias bei technologijas ir paspartinti savo pramonės augimą.

Kitos pastarųjų mėnesių strategijos ir iniciatyvos

♟️ EK sudarė partnerystę su Virtualiųjų pasaulių asociacija. Virtuali ir išplėstinės aplinkos realybė padeda spręsti problemas daugelyje mokslo, inovacijų ir kitų sričių;

♟️naujas EK Automobilių pramonės paketas sumažino ankstesnį griežtą administracinį reguliavimą (įskaitant maksimalias leidžiamas anglies dioksido emisijas) bei pristatė paskatų paketą europietiškų baterijų ir “mažų bei įperkamų” elektromobilių produkcijai;

♟️ EP ir ES Tarybai patvirtinti EK pateikė naują Europos kibernetinio saugumo paketą, kuriame ir atnaujintas Europos kibernetinio saugumo aktas;

♟️ valstybių narių ir EP prašymu, EK parengė ES apsisaugojimo nuo dronų veiksmų planą;

♟️ EK taip pat parengė specialią strategiją ES rytinių (su Rusija, Baltarusija ir Ukraina) besiribojančių regionų saugumui ir stiprinimui.

LINO biuro renginiai

Šiuos metus pasitikome kartu su NCP atstovais surengta tinklaveika “Europos horizonto” 6-ojo klasterio temų tyrėjams ir informacine diskusija apie galimybes Švariojo vandenilio partnerystėje.

Kovo pabaigoje, taip pat su NCP, kviesime su taikomojo dirbtinio intelekto temomis dirbančius tyrėjus į tarptautinę dviejų dienų tinklaveiką Briuselyje, o balandžio antroje pusėje organizuosime informacinį renginį apie atsparumą dezinformacijai.

Be to, balandžio pradžioje, prieš Velykas lauksime jūsų prisijungiant mūsų informaciniame vebinare “Valanda Briuselyje”, kuriame dar ir žodžiu apžvelgsime įvairių ES mokslo ir inovacijų politikos sričių iniciatyvas.

Informaciją apie šiuos ir kitus planuojamus renginius bus skelbiama mūsų interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose artėjant jų datoms, todėl kviečiame sekti mūsų naujienas.

Būkime aktyvūs europiečiai

Kaip visuomet, raginame aktyviau dalyvauti įvairiose EK konsultacijose ES mokslo ir inovacijų politikos formavimo klausimais – tai proga pasidalinti savo įžvalgomis, nuomone, patirtimi ir “pagarsinti” mūsų nedidelės šalies balsą Europos mastu.

Šiuo metu galite pasisakyti:

💬 dėl ES Arkties politikos (iki kovo 16 d.) – apima ir su Arktimi susijusias mokslinių tyrimų bei inovacijų temas;

💬 dėl Vandenynų stebėjimo iniciatyvos (iki vasario 27 d.) – vienos iš kertinių Europos vandenynų pakto dalių;

💬 dėl jūrų pakrančių bendruomenių (iki kovo 23 d.) – taip pat susijusi su Europos vandenynų paktu.

🎓 Be to, galimybė pasireikšti dirbtinio intelekto, robotikos ir jutiklių technologijų ekspertams: Europos sveikatos ir skaitmenizacijos vykdomoji agentūra HaDEA kviečia registruotis į “Europos horizonto” 2026-2027 m. kvietimų paraiškų minėtomis temomis vertintojų rezervą.

⛏️ Nedidelių įmonių ir startuolių atstovams gali būti aktualus šiuo metu (iki kovo) atviras registracijai ES žaliavų mechanizmas. Registracija vyksta etapais, ir šiuo (pirmuoju) etapu siekiama surinkti informaciją apie ES įmonėse esamą įvairių žaliavų poreikį. Mechanizmo tikslas – apjungti smulkias įmones, sandėliavimo paslaugų tiekėjus ir finansines įstaigas, kad apsirūpinimas žaliavomis ES viduje būtų sklandesnis. Jis kartu yra platesnės ES platformos, be žaliavų skirtos užsitikrinti ir energija (vandeniliu, dujomis) dalis.

🛒 Kaip vartotojai, sąmoningai rinkdamiesi Europos įmonių prekes ir paslaugas galime prisidėti prie mūsų žemyno pramonės konkurencingumo. Savanorių iš įvairių Europos šalių administruojamas katalogas “goeuropean.org” vartotojams padeda rasti europines įvairių prekių ir paslaugų alternatyvas, o įmonės gali paprašyti būti į jį įtrauktos, kad taptų geriau matomos vartotojams.

🇪🇺 O europiečiais norintiems tapti savo talentingiems bičiuliams iš kitų pasaulio kraštų (kuriuos šiuo metu bandoma į mūsų žemyną prisivilioti pagal iniciatyvą “Rinkitės Europą”) galite parodyti “Euraxess” žemėlapį, kuriame sužymėtos kiekvienos ES šalies siūlomos galimybės ir programos atvykstantiems mokslininkams ir inovatoriams.

Svarbių metų sandūros kalbų ir informacinių sesijų įrašai

Praleidusiems ar norintiems grįžti į keletą svarbių pastarųjų savaičių ir mokslo bei inovacijų sričiai reikšmingų konferencijų, internete yra jų įrašų:

📼 Danijos pirmininkavimo ES Tarybai pabaigoje įvykusi antroji Europos mokslo diplomatijos konferencija;

📼 sausio 19–23 d. Davose (Šveicarija) vykęs kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas (vadinamasis “Davoso forumas” – svarbus ekonomikos politikos renginys);

📼 vasario 13-15 d. Vokietijoje vykusi kasmetinė Miuncheno saugumo konferencija (neoficialiai kartais vadinama “gynybos srities Davosu”).

Briuselyje vasario 5 d. įvyko “Science Business” metinė konferencija apie ES mokslo ir inovacijų politiką. Jos vaizdo įrašų internete kol kas nėra, tačiau yra straipsnių apie pagrindines konferencijos metu vykusias diskusijas rinkinys.

Negalime nepaminėti ir daugelio vykstančių ar jau įvykusių įvairių “Europos horizonto” 2026 m. darbo programos informacinių dienų archyvo bei specialaus seminaro apie tai, kokiomis naujovėmis bendrai pasižymi 2026-2027 m. darbo programa.

Atsisveikiname iki kito naujienlaiškio su viltimi, kad, nepaisant iššūkių, Europos situacija yra tvirtai ir išmintingai valdoma.

Kantrybės laukiant stabilesnių laikų ir pavasario!

LINO biuras