LINO


Mokslo ir inovacijų politikos naujienos iš Briuselio.

LINO biuro naujienlaiškis Nr. 15, 2025 m. gruodis

Sveiki,

Artėjant metų pabaigai, Briuselyje darbai tęsiasi: apžvelgiami pirmieji dabartinės Europos Komisijos veiklos metai ir dėliojami planai antriesiems. Tuo pat metu vyksta pasirengimas perduoti ES Tarybos pirmininkavimą iš Danijos Kiprui.

Šie pokyčiai tėra dalis platesnio Europos konteksto. Greta jų vis dar tvyro daugybė nesibaigiančių rūpesčių dėl Europos ateities. Mums įprastą pasaulio tvarką toliau po truputį, bet atkakliai ardo tiek globalūs įvykiai, tiek vis drąsesni politiniai pasisakymai, nuolat primenantys, kad pokyčiai nėra laikinas reiškinys, o tęsiasi kaip nuolatinė mūsų laikų realybė.

Kviečiame susipažinti su pastarųjų savaičių aktualijomis iš Briuselio.

Europos Komisija

Spalio 21 d. Europos Komisija (EK) paskelbė savo 2026 m. darbo programą. Tarsi įžanga į ją jau buvo rugsėjį skaitytas kasmetinis EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimas apie Sąjungos padėtį (angl. „State of the Union“, SOTEU).

Vienas pagrindinių EK prioritetų 2026 metams išlieka konkurencingumo stiprinimas ir supaprastinimas (angl. „simplification“). Siekiama kuo labiau palengvinti įvairias ES taisykles ir procedūras, kad tokie ES ekosistemos dalyviai kaip įmonės, piliečiai, savivaldos institucijos ir kt. turėtų daugiau laisvės veikti, patirtų mažiau nereikalingų apribojimų bei išlaidų. Tokiu būdu EK tikisi „pažadinti“ nuo biurokratijos apsnūdusią Europą ir sustiprinti jos pozicijas globalioje konkurencinėje kovoje.

Taip pat bus siekiama toliau stiprinti ES bendrąją vidaus rinką (angl. „single market“), įskaitant ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE, angl. ERA) plėtrą bei tikslą joje diegti vadinamąją „penktąją laisvę“ – nevaržomą mokslinių tyrimų, inovacijų, žinių ir tyrėjų judėjimą. Daug dėmesio bus skiriama ES ekonominio ir kitokio suverenumo stiprinimui (kur svarbų vaidmenį atlieka mokslas ir inovacijos), saugumui ir gynybai, taip pat demokratijos, europinių vertybių ir žmonių gyvenimo kokybės puoselėjimui. Vienu iš tikslų išlieka ir gebėjimas pritraukti bei išlaikyti Europoje geriausius pasaulio talentus.

Jau pasibaigusius pirmuosius dabartinės EK veiklos metus eiliniam piliečiui ar rinkėjui suprantama kalba apibendrina speciali pačios EK parengta publikacija. Norintiems kritiškesnės politinės analizės taip pat yra ir kitų skaitinių.

ES Taryba

Nuo sausio pirmininkavimą ES Tarybai iš šiuo metu vis dar šias pareigas einančios Danijos perims Kipras – trečioji ir paskutinė vadinamojo Trio (dabar – Lenkija, Danija ir Kipras) šalis.

Oficiali Kipro pirmininkavimo programa turėtų pasirodyti jau netrukus. Spalio pabaigoje naujienų portalas „Euractiv“ paviešino jos juodraštį, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas supaprastinimo prioritetui – siekiui sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui ir Europos konkurencingumui augti. Vis dėlto neseniai Briuselyje vykusiame neoficialiame būsimojo pirmininkavimo aptarime buvo pristatyta gerokai įvairesnė prioritetų darbotvarkė, o supaprastinimas netgi nebuvo paminėtas pirmuoju numeriu.

Panašu, kad galutinio aiškumo dar teks truputėlį palaukti. Kol kas galima pasinagrinėti viso Lenkijos – Danijos – Kipro trio 18 mėnesių (2025 m. sausis – 2026 m. birželis) bendrus prioritetus, prisimenant, kad Lenkija daugiausia dėmesio sutelkė į visapusišką Europos saugumo stiprinimą, o Danija bandė subalansuoti mūsų žemyno saugumo ir konkurencingumo darbotvarkes.

Nors dabartiniam Danijos pirmininkavimui ES Tarybai liko vos apie porą savaičių, renginių kalendoriuje dar yra, o viso pirmininkavimo pasiekimų apžvalga turėtų pasirodyti kitų metų pradžioje.

Iš ES Tarybos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos reikalų, reikia paminėti, kad gruodžio 9 d. įvyko antrasis ir paskutinis šio pusmečio Konkurencingumo tarybos (mokslinių tyrimų ir kosmoso klausimais) susitikimas, kuriame dalyvavo ministrai iš ES valstybių narių. Pagrindiniai trys šio susitikimo pasiekimai: vienbalsiai pritarta Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės „EuroHPC“ reglamento pakeitimui, suteiksiančiam „EuroHPC“ daugiau įgaliojimų valstybėse narėse vystyti dirbtinio intelekto supergamyklas ir su kvantinėmis technologijomis susijusią veiklą; atsižvelgta į dvi pažangos ataskaitas – derybose dėl 10-osios ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (10 BP) bei derybose dėl ES kosmoso akto. Pažangos ataskaitos simbolizuoja užbaigtą vieną ilgo derybų proceso etapą ir tai, kad derybos bus pratęstos 2026 metais, prasidėjus Kipro pirmininkavimui.

Europa globaliame kontekste

Europa jau kurį laiką išgyvena tam tikrą egzistencinę krizę. Pastarosiomis dienomis šį jausmą dar labiau sustiprino tolesni kritiški pasisakymai ir šokiruojantys veiksmai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, dar neseniai laikytų patikima Europos sąjungininke.

Vėliausias akibrokštas – Briuselyje plačiai aptarinėjama gruodžio pradžioje paskelbta JAV Nacionalinio saugumo strategija, kurioje Europos Sąjunga atvirai kritikuojama kaip esą tiesioginis problemų Europoje ir jos neveiksnumo bei nuosmukio šaltinis, o pirmenybė teikiama valstybių veikimui pirmiausia vadovaujantis nacionaliniais interesais. Ši strategija jau sulaukė palankių vertinimų iš Rusijos, o kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, kad, sulaukę tokio JAV „padrąsinimo“, Europoje gali dar suaktyvėti įvairios kraštutinės politinės jėgos.

Gruodžio 9 d., savo kasmetiniame 28 įtakingiausių Europos politikos figūrų sąraše laikraštis „Politico“ galingiausiu Europoje žmogumi paskelbė… JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

Ironiškas buvo toks paskelbimas ar ne, faktas, kad D. Trumpas ir jo administracija jau kurį laiką neleidžia daugeliui pilietiškų europiečių ramiai miegoti, yra nepaneigiamas. Titulo suteikimo proga duotame virš 40 min. trukmės interviu D. Trumpas toliau kritikavo ES politinę lyderystę, Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kairiųjų pažiūrų Londono merą Sadiqą Khaną, JAV demokratus, o pagyras skyrė svarbius ES sprendimus dažnai komplikuojančiam Vengrijos prezidentui.

Simboliška, kad šių metų įtakingiausiųjų sąraše netrūksta ir kitų kontraversiškų politinių figūrų, tokių, kaip Marine Le Pen, Nigelas Farage, Andrejus Babišas, Viktoras Orbanas ir netgi pats Vladimiras Putinas – kuriems visiems išvardinti jau ima neužtekti vienos rankos pirštų.

Sąjungininkų iš anapus Atlanto talžomai ES įstaigų reputacijai garbės neprideda ir neseniai į viešumą iškilęs dar vienas stambaus masto korupcijos skandalas Europos išorės veiksmų tarnyboje (EEAS), o kai kurie dar palyginus neseniai Indijoje aplankyti ES draugai ką tik atnaujino ir „abipusiai naudingą“ draugystę su Rusija.

Patys europiečiai irgi kartais pareflektuoja „į savo daržą“ – pavyzdžiui, brėždami paraleles tarp ilgainiui pažangą ir galybę praradusios Renesanso laikotarpio Italijos ir dabar neva blėstančio – ar bent jau krizę išgyvenančio – Europos žemyno.

Konkurencingumo stiprinimas per mokslą ir inovacijas

Tokiame šiuo metu gana atšiauriame geopolitiniame fone ES toliau bando stiprinti savo konkurencingumą, pasitelkdama mokslinius tyrimus ir inovacijas (MTI). Briuselio politikos burbule toliau agituojama už būtinybę ES didinti finansavimą MTI bei švietimui, diskutuojama apie tai, kokia turės būti 10 BP bei hierarchija tarp „Europos horizonto“ ir naujojo Europos konkurencingumo fondo.

Abiejų teisėkūros dokumentų, taip pat ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. „Connecting Europe Facility“) svarstymui Europos Parlamente (EP) vadovaus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE).

EP pranešėju dėl 10 BP ir Konkurencingumo fondo buvo paskirtas Vokietijos atstovas Christian Ehler (Europos liaudies partija, EPP) – nors buvo sulaukta kitų parlamentarų kritikos apie esą neskaidriai išdalintus MTI temų derybininkų portfelius.

EP Socialistų ir demokratų (S&D) frakcijos atstovė Lina Gálvez eis „šešėlinės“ pranešėjos (angl. „shadow rapporteur“) pareigas dėl 10 BP, o parlamentaras iš EPP – Europos konkurencingumo fondo „šešėlinio“ pranešėjo pareigas. René Repasi (S&D frakcija) bus 10 BP specialiosios programos pranešėjas – tai atskiras teisės aktas, apimantis įgyvendinimo priemones. Eszter Lakos (EPP) paskirta jo „šešėline“ pranešėja.

Viename iš pirmųjų interviu tapus pagrindiniu 10 BP pranešėju, C. Ehler pabrėžė, kad ES pramonės stiprinimo politika neturėtų diktuoti MTI politikos prioritetų ir vengė duoti vienareikšmišką atsakymą dėl dvejopo naudojimo technologijų finansavimo iš 10 BP, nors panašu, kad tokios technologijos vis dėlto bus finansuojamos.

Tuo tarpu Ukrainos atstovai įžvelgia galimų nelogiškumų, jeigu bus priimti dalyvauti Europos gynybos fondo (EDF) kvietimuose, tačiau negalės jungtis prie tam tikrų „jautrių“ dabartinės „Europos horizonto“ programos sričių.

Kaip žinia, aiškumo dėl galutinės 10 BP formos dar turėsime ilgokai palaukti, todėl kol kas žvilgtelėkime į tai, ką turime tiesiai „po nosimi“.

Gruodžio 11 d. buvo paskelbta oficiali pagrindinė 2026-2027 m. „Europos horizonto“ darbo programa. Jos kvietimai teikti paraiškas, kaip visuomet, bus skelbiami ES finansavimo ir konkursų portale. Be to, jau galima registruotis į vis augantį EK organizuojamų „Europos horizonto“ informacinių dienų sąrašą.

EK pabrėžia, kad 2026-2027 m. „Europos horizontą“, lyginant su jo ankstesnėmis darbo programomis, siekė padaryti kuo labiau supaprastintą ir atvirą, įvesta naujovė – vadinamųjų „horizontalių“ temų kvietimai (kompleksiniams uždaviniams spręsti), stengiamasi pritraukti didesnę pareiškėjų įvairovę, įskaitant naujus dalyvius, tokius, kaip įvairaus dydžio ir stadijų įmonės, pilietinės organizacijos, mažos viešojo administravimo organizacijos, taip pat – talentų iš viso pasaulio (integruojant iniciatyvą „Rinkitės Europą“).

Dar šiek tiek apie dirbtinį intelektą

Pastaruoju metu EK paskelbė nemažai strategijų dėl dirbtinio intelekto (DI). Apie kai kurias jau pasakojome ankstesniuose naujienlaiškiuose, kitas pristatėme mūsų internetiniame renginyje “Valanda Briuselyje”.

Norime dar kartą išskirti strategiją, skirtą skatinti dirbtinį intelektą moksle (angl. „AI in Science“). Ja siekiama suvienyti Europos išteklius DI srityje ir padėti mokslininkams bei tyrimų institucijoms pasinaudoti DI mokslo pažangai. Pagrindiniu įrankiu taps RAISE – virtualus Europos institutas, kuris sujungs ir koordinuos pagrindinius DI išteklius: skaičiavimo galią, duomenis, talentus ir mokslinių tyrimų finansavimą iš ES valstybių narių ir privataus sektoriaus. Tai turėtų padėti kurti aukšto lygio DI ir skatinti juo grįstą mokslo pažangą.

Lapkričio pradžioje Kopenhagoje vykusiame Europos DI moksle viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo ir mūsų biuro atstovas, buvo pristatytas pirmasis RAISE bandomojo etapo žingsnis – „Palengvintas bendradarbiavimas taikant DI moksle“. Jam „Europos horizontas“ skyrė 3 mln. eurų. Šis veiksmas sujungs DI taikančių mokslininkų bendruomenę Europoje, padėdamas kurti RAISE drauge su tyrėjais.

Susitikime taip pat buvo pradėtas naujas EMTE veiksmas „DI naudojimo moksle ir tyrimuose skatinimas“, kuris prisidės prie RAISE kūrimo per koordinaciją su valstybėmis narėmis.

DI tampa pagrindine mūsų ekonomikų varomąja jėga – ne tik technologijų sektoriuje, bet ir kitose pramonės šakose, nes suteikia naujų sprendimų įvairioms industrijoms. Kad ES galėtų konkuruoti šiame naujame pasauliniame DI rinkos kontekste, būtina užtikrinti aukštos kokybės duomenų (kurie yra kertinis DI veikimo pagrindas) prieinamumą. Lapkričio 19 d. pristatyta ES Duomenų sąjungos strategija siekia padidinti duomenų prieinamumą DI kūrimui, supaprastinti ES duomenų reguliavimą bei sustiprinti Europos pozicijas tarptautinių duomenų srautų srityje.

LINO biuro renginiai ir veikla

LINO biuras drauge su tarptautiniais partneriais ir/arba su Lietuvos mokslo tarybos kolegomis nacionaliniais kontaktiniais atstovais (NCP) šį ketvirtį toliau organizavo įvairius mokslo ir inovacijų politikos bei tinklaveikos renginius:

Spalio mėnesį Briuselyje kvietėme į kasmetinę Šiaurės ir Baltijos šalių konferenciją (dirbtinio intelekto taikymo civilinio saugumo srityje tema), dirbtuves tyrėjams kibernetinio saugumo tema, renginį apie dirbtinio intelekto taikymą sveikatos srityje, o Vokietijoje (parodos „Hydrogen Technology World Expo“ metu) surengėme tinklaveiką Vokietijos ir Baltijos šalių vandenilio srities atstovams.
Lapkritį Briuselyje su dar 8 šalių biurais organizavome itin įvairią dalyvių grupę (tiek atstovaujamų šalių, tiek įstaigų tipų prasme) sutraukusią tinklaveiką socialinių ir humanitarinių mokslų atstovams, surengėme mūsų jau tradiciniu tapusį informacinį seminarą esantiems Lietuvoje „Valanda Briuselyje“.
Gruodžio pradžioje Prancūzijoje prisidėjome prie dar vienos tinklaveikos sveikatos srities tyrėjams ir inovatoriams organizavimo – Lietuvos, Prancūzijos ir kitų šalių atstovams.

Gruodžio 17 d. siūlome prisijungti prie nuotolinio informacinio seminaro apie „Europos horizonto“ misijų platformas (klimato, miestų ir dirvožemio misijoms), o sausio 14 d., kviečiame į taip pat internetu vyksiančią tarptautinę tinklaveiką „Europos horizonto“ 6-ojo klasterio tyrėjams ir inovatoriams bioįvairovės, gamtos atkūrimo ir vandenynų temomis.

Be to, jau visai netrukus atnaujinsime savo „internetinius namus“ – LINO biuro svetainę.

Skaitiniai, strategijos ir konsultacijos

Jei šventiniu laikotarpiu, be sotaus maisto kūnui, pasiilgsite ir „maisto“ smegenims, ES reikalų ar kitokios intelektinės veiklos, siūlome:

📖 Keletą galimų skaitinių:

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) Mokslo, technologijų ir inovacijų perspektyvų 2025 m. ataskaita, kurioje nagrinėjama, kaip MTI gali būti naudojami, siekiant paskatinti ekonomikos ir visuomenės pokyčius bei kaip tarptautinį bendradarbiavimą MTI srityje keičia besikeičianti geopolitinė situacija;
Europos audito rūmų parengtą ataskaitą apie tai, kas yra išmanioji specializacija ir kaip ji įgyvendinama Europos Sąjungoje;
EK 2025 m. ataskaita dėl Energetikos sąjungos būklės – apžvelgia pažangą, siekiant ES gyventojams tiekti švarią ir įperkamą energiją modernizuotais, saugiais ir gerai integruotais tinklais;
Filosofiškai nuteikiančią šveicarų parengtą Ataskaitą dėl žmogiškumo – ar žmonijos [žiūrint, kaip pasirinksime į lietuvių k. Išsiversti anglišką žodį „humanity“] – ateities;
Ir, priešingai, itin praktiškus EK Europos mokslinių tyrimų vykdomosios agentūros (REA) patarimų leidinius apie tai, kaip dalintis mokslinėmis žiniomis su politikos formuotojais, kaip rašyti poveikį turinčius politikos rekomendacijų dokumentus, ir kaip viešinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus.

🇪🇺 Vėliausias reikšmingesnes EK paskelbtas iniciatyvas (be jau paminėtų kitose naujienlaiškio skiltyse:

Demokratijos skydą ir ES pilietinės visuomenės strategiją bei Europos kultūros kelrodį (lapkričio 12 d.);
„Karinį Šengeną“ ir Gynybos pramonės transformavimo kelrodį (lapkričio 19 d.);
ES bioekonomikos strategiją (lapkričio 27 d.);
bei itin skambiai pavadintas Prie ateities poreikių pritaikytų kokybiškų darbo vietų kūrimo konkurencingoje ES gaires (gruodžio 4 d.).

💬 Sudalyvauti šiuo metu vykstančiose EK konsultacijose (kuriose, kaip visuomet, itin trūksta aktyvesnio Lietuvos atstovų pasisakymo):

Dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (ERA) akto (iki sausio 5 d.);
Dėl ES pažangiųjų medžiagų akto (iki sausio 13 d.);
Dėl jau įpusėjusios ES skaitmeninio dešimtmečio programos peržiūrėjimo (iki gruodžio 23 d.).

Linkime gražių artėjančių švenčių, egzistencinės ramybės ir vidinės stiprybės. Iki kito susiskaitymo atsisveikiname su mūsų pačių, be dirbtinio intelekto pagalbos (taupant energiją) sukurta atvirute, kuri, tikimės, suteiks šventinės nuotaikos: