Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas – tai investicijos į Europos ateitį. Jos padeda mums konkuruoti pasaulyje ir išsaugoti savo unikalų socialinį modelį. Jos gerina milijonų žmonių Europoje ir visame pasaulyje kasdienį gyvenimą ir padeda spręsti didžiausias visuomenės ir kartų kaitos problemas. Atnaujintoje Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje pristatomi konkretūs veiksmai, kuriais siekiama didinti Europos gebėjimą kurti inovacijas ir užtikrinti ilgalaikę gerovę.

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Europa turi pasaulinio lygio mokslininkų ir stiprią pramoninę bazę. Tačiau turime kur kas labiau pasistengti, kad tai paverstume rezultatais. Tokios naujos didžiosios tendencijos, kaip dirbtinis intelektas ir žiedinė ekonomika, labai pakeis visuomenę ir ekonomiką. Turime skubiai imtis veiksmų, kad galėtume būti naujos inovacijų bangos ir pasaulinės konkurencijos lyderiai.“

Už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingas Komisijos narys Carlosas Moedasas pridūrė: „Augant pasaulinei konkurencijai, Europa turi skubiai imtis veiksmų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Siūloma100 mlrd. EUR investicija į kitą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą būtų didžiulė paskata. Tačiau Europa turi pertvarkyti ir savo paramą pažangioms inovacijoms pasitelkdama Europos inovacijų tarybą ir atkurti ryšį su piliečiais sutelkdama dėmesį į mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus. Turime kurti ateities poreikius atitinkančius teisės aktus ir pritraukti daugiau privačiųjų investicijų, ypač rizikos kapitalo.“

Laikas perkelti mūsų siekius į kitą lygmenį. Turime jau dabar imtis veiksmų, kad padėtume Europai išnaudoti savo galimybes ir tapti pasauliniu inovacijų centru. Komisija sveikina Europos Vadovų Tarybos Pirmininko sprendimą į vadovų darbotvarkę įtraukti diskusijas dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų ir kviečia Vadovus aptarti Komisijos siūlomus veiksmus ir pateikti strategines jų gaires. Diskusijomis kviečiama:

• užtikrinti, kad reglamentavimas ir finansavimas būtų palankūs inovacijoms: siūlomomis priemonėmis siekiama teikti pirmenybę Direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti perkėlimui į nacionalinę teisę; taikant šiandien Komisijos paskelbtas gaires, didinti valstybių valdžios institucijų vykdomą viešąjį naujoviškų produktų bei paslaugų pirkimą; greitai priimti kitą 2021–2027 m. ES biudžetą, į kurį įtraukta 100 mlrd. EUR investicija į programą „Europos horizontas“, Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymų programą ir kitas svarbias finansavimo programas, kurios suteiks didelį postūmį inovacijoms; pradėti privačiosioms investicijoms bei rizikos kapitalui didinti skirtą iniciatyvą „VentureEU“; dar labiau supaprastinti valstybės pagalbos taisykles, siekiant sudaryti sąlygas viešosioms investicijoms į naujoviškus projektus, bei derinti ES ir nacionalinius fondus.
• tapti rinkas kuriančių inovacijų lyderiu: Komisija siūlo įsteigti bendrą Europos inovacijų tarybą – instituciją, siūlančią vieno langelio principo paslaugas didelį potencialą turinčioms ir pažangioms technologijoms bei naujoviškoms veiklą plėsti galinčioms įmonėms. 2018–2020 m. bandomuoju etapu, kuriam skirta 2,7 mlrd. EUR, Europos inovacijų taryba padės identifikuoti bei plėtoti sparčiai besivystančias ir didelės rizikos inovacijas, kurios turi didelį potencialą kurti visiškai naujas rinkas.
• Pradėti drąsių, plataus užmojo tikslų ir didelės europinės pridėtinės vertės Europinio masto mokslinių tyrimų ir inovacijų uždavinius srityse, kurios bus nustatytos kartu su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais; Tai galėtų būti, pavyzdžiui, kova su vėžiu, netaršus susisiekimas arba plastiko šalinimas iš vandenynų. Uždaviniais bus skatinama investuoti ir raginami įsitraukti įvairių sektorių ir mokslo disciplinų atstovai, kad būtų galima kartu pasiekti tikslus. Jie turėtų sukurti sąveiką su mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis valstybių narių, regionų bei vietos lygmenimis.

Pagrindiniai faktai

Nors Europoje gyvena tik 7 % pasaulio gyventojų, Europos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas sudaro 20 % pasaulio investicijų, joje paskelbiama trečdalis aukštos kokybės mokslinių publikacijų, ji pirmauja pasaulyje farmacijos, cheminių medžiagų, mechanikos inžinerijos ir mados srityse.

Europa palyginti sėkmingai didina ar išlaiko pridėtinę esamų produktų, paslaugų ar procesų, dar vadinamų laipsniškomis inovacijomis, vertę. Tai matyti tokios įvairiose srityse, kaip kosminė erdvė, aeronautika, farmacija, elektronika, atsinaujinančioji energija, biologinė pramonė ir pažangioji gamyba. Taip pat pasistūmėta remiant inovacijas, kurioms naudojamos tokios bazinės didelio poveikio technologijos, kaip robotika, fotonika ir biotechnologijos. Šios technologijos gali būti naudojamos ir pritaikomos daugelyje pramonės sektorių ir yra labai svarbios sprendžiant pagrindines visuomenės problemas.

Tačiau yra daug sričių, kur Europa atsilieka. ES įmonės inovacijoms skiria mažiau lėšų nei jų konkurentai (1,3 proc. BVP, palyginti su 1,6 proc. BVP Kinijoje, 2 proc. BVP JAV, 2,6 proc. Japonijoje ar 3,3 proc. Pietų Korėjoje). Europoje vis dar nepakankamai išplėtotas rizikos kapitalas. 2016 m. rizikos kapitalo įmonės investavo ES apie 6,5 mlrd. EUR, o JAV – 39,4 mlrd. EUR. Dėl to šios įmonės pereina į ekosistemas, kuriose joms yra daugiau galimybių greitai augti. ES yra tik 26 „vienaragiai startuoliai“ (pradedančiosios įmonės, kurių rinkos vertė viršija 1 mlrd. USD) , o JAV – 109, Kinijoje – 59. Viešosios investicijos ES nesiekia 3 % BVP tikslo, o mokslinių tyrimų ir inovacijų intensyvumas įvairiuose ES regionuose išlieka netolygus – dauguma investicijų ir mokslinių tyrimų sutelkta Vakarų Europoje. Be to, 40 % darbuotojų Europoje trūksta reikiamų informacinių technologijų įgūdžių.

Technologinės inovacijos, skaitmeninimas ir tokios didžiosios tendencijos, kaip dirbtinis intelektas ir žiedinė ekonomika, suteikia daug galimybių, bet drauge kuria ir naujų iššūkių. Pasaulinė konkurencija didėja ir dėl to Europai kyla pavojus prarasti lyderio pozicijas svarbiausiuose pramonės sektoriuose. Europa privalo didinti gebėjimą kurti inovacijas, kad galėtų išsaugoti ir pagerinti europietišką gyvenimo būdą.