Įpusėjus vasarai, sveikinamės su jumis iš Briuselio!
Netrukus čia viskas maždaug mėnesiui aprims, nes artėja rugpjūtis, kai daugelis pradeda atostogauti, o ES institucijos sulėtina tempą ir dirba tik su neatidėliotinais klausimais. Tačiau jau nuo rugsėjo veiksmas vėl sugrįš visu pajėgumu.
Šiame naujienlaiškio numeryje apžvelgiame svarbiausius ES mokslo ir inovacijų politikos įvykius nuo kovo vidurio iki dabar, t.y. vasaros sezono atostogų pradžios. Kaip tuoj pamatysite, naujienų netrūko.
Daugiametė finansinė programa (DFP) ir ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (BP) ateitis
Pradėkime nuo pačių vėliausių naujienų: vakar (liepos 16 d.) po ilgo laukimo ir mėnesius trukusių gandų ir diskusijų Europos Komisija pristatė savo pasiūlymą dėl 2028-2034 m. ES biudžeto (daugiamečio finansinio plano (DFP), angl. MFF).
Mokslo ir inovacijų bendruomenė gali lengviau atsikvėpti, nes buvo ištesėtas Europos Komisijos pirmininkės gegužę duotas pažadas išlaikyti savarankišką ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (BP) ir kito DFP septynmečiui.
10-ajai BP siūlomas beveik dvigubai didesnis už dabartinės (9-osios) BP – 175 mlrd. EUR – biudžetas bei 4 ramsčių (angl. „pillars“) struktūra. Pati BP, anot Europos Komisijos, bus „glaudžiai susijusi“ su naujuoju Europos Konkurencingumo fondu.
DFP projektas dabar turės pereiti ilgoką teisėkūros procedūrą Europos Parlamente ir ES Taryboje, tad apie jį dar tikrai parašysime. Gali būti, kad įsitraukimas į DFP galutinio derinimo darbus bus viena iš svarbių 2027 m. pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkausiančios Lietuvos užduočių.
Kadangi prakalbome apie kitą BP, norime paminėti ir dar vieną su ja susijusį aspektą – vadinamąją „plėtros“ (angl. „widening“) politiką. Nuo šių metų pradžios veikianti Europos Parlamento narės Eszter Lakos koordinuojama neformali „plėtros“ šalių atstovų darbo grupė, kurioje dalyvauja ir LINO biuras, stengiasi įrodyti ES institucijoms, kad ir kitoje BP verta išlaikyti „plėtros“ politiką, tačiau būtų gerai ją labiau integruoti į visą BP, kad būtų sumažintas dažnai tam tikras šalis stigmatizuojantis ir marginalizuojantis skirstymas į vadinamąsias „plėtros“ ir ne „plėtros“ kategorijas. Liepos pradžioje ši darbo grupė pateikė savo poziciją ir Europos Komisijai.
„Europos horizonto“ darbo programos
Grįžtant prie dabartinės BP, gegužės 14 d., po preliminaraus paskelbimo, pagaliau oficialiai buvo patvirtinta 2025 m. „Europos horizonto“ darbo programa. Ją sudaro įvairios atskirų veiksmų grupių ir kitų teminių sričių darbo programos, kuriose nurodomos strateginės kryptys, pagal kurias bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas.
Visą gegužę ir dalį birželio vyko Europos Komisijos organizuotos informacinės dienos, skirtos minėtoms įvairioms „Europos horizonto“ 2025 m. darbo programos dalims. Nespėjusieji sudalyvauti daugumos šių informacinių dienų vaizdo įrašus gali peržiūrėti specialiame MTI bendruomenės puslapyje internete.
Šių metų „Europos horizonto“ biudžetas – virš 7,3 mlrd. EUR, t.y. ne mažiau negu pernai (kai jis specialia pataisa buvo padidintas iki 7,3 mlrd. EUR).
Šiemetiniai prioritetai – strateginių ES tikslų (tokių, kaip didesnis ES konkurencingumas, saugumas, gynyba) įgyvendinimas, tolesnė pažanga žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse, automobilių pramonės srities tyrimai ir inovacijos, talentų pritraukimas ir puoselėjimas, administracinių procedūrų supaprastinimas, tvarus regionų stiprinimas (pasitelkiant naująją Europinio bauhauzo 2025-2027 m. priemonę); taip pat parama tyrėjams iš Ukrainos ir Gazos.
Kaip rodo pačios Europos Komisijos balandį publikuotas įpusėjusios dabartinės septynmetės (2021-2027 m.) bendrosios ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (BP) tarpinis vertinimas, investuoti į mokslą ir inovacijas verta: prognozuojama, kad kiekvienas iš ES biudžeto šiai programai skirtas euras iki 2045 m. sukurs iki 11 eurų BVP padidėjimą. Vertinimas taip pat rodo, kad iki 2025 m. sausio, t. y. programos vidurio, buvo finansuota daugiau nei 15 tūkst. projektų, kurių bendras biudžetas viršijo 43 mlrd. eurų
Šių metų gale planuojama paskelbti ir jau paskutinę dabartinės (9-osios) BP – 2026-2027 m. – darbo programą. Šiuo metu vykstantis jos kūrimo procesas kiek skiriasi nuo ankstesnių, nes stengiamasi jį padaryti skaidresnį visuomenei: kiekvienas jos juodraštis bus publikuojamas oficialiajame Komitologijos registre. Taip bus siekiama išvengti nesąžiningos situacijos, kai kai kurie galimi programos pareiškėjai gaudavo nutekintus darbo programų juodraščius ir turėdavo daugiau laiko nei kiti pasiruošti būsimiems kvietimams.
Be to, jau turime ir Europos mokslo tarybos (ERC) 2026 m. darbo programą, kurią Europos Komisija priėmė liepos 8 d. Daugiau apie ją galite sužinoti neseniai vykusio ERC informacinio seminaro įraše.
Norintys dar geriau suprasti, kokie yra dabartinės BP dalies (antrosios dabartinės BP pusės) tikslai, gali susipažinti su „Europos horizonto“ antruoju strateginiu planu (2025-2027 metams).
Danijos pirmininkavimas ES Tarybai
Liepos 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai antrajam 2025 m. pusmečiui iš Lenkijos perėmė Danija (primename, kad 2026 m. ES tarybai vieni po kitų pirmininkaus Kipras bei Airija, o po jų, kaip minėta, ateis mūsų šalies eilė).
Aiškų ir tiesų lenkų pirmininkavimo moto „Saugumas, Europa!“ bei prioritetą visapusiškai stiprinti Europos saugumą, Danija pakeičia šiek tiek švelnesniu ir platesniu požiūriu – „Stipri Europa besikeičiančiame pasaulyje“ ir dvejopu prioritetu: 1) saugi Europa; 2) konkurencinga ir žalia Europa.
Simbolinėje, vadinamoje „minkštojoje“ diplomatijoje taip pat matyti skirtumų: Lenkijos dovanotus suvenyrinius „pirmininkavimo obuolius“ Danija pakeitė rašikliais, pagamintais iš Ukrainoje panaudotų kulkų dėklų. Juos lydi žinutė: „Žodžiai skamba garsiau už kulkas“.
Tiek Lenkijos, tiek Danijos ir po jos eisiančio Kipro pirmininkavimai lieka tematiškai tarpusavyje susiję, nes sudaro bendrą vadinamąją „trio programą“.
Apie Danijos pirmininkavimą dar papasakosime kituose mūsų naujienlaiškiuose. Tuo tarpu dabar galite susipažinti su tuo, ką pati Lenkija laiko savo pirmininkavimo pasiekimais.
Konkurencingumo strategijos ir planai
Dabartinė Europos Komisija, šių metų sausio pabaigoje paskelbusi Europos konkurencingumo skatinimo strateginį „kelrodį“ (angl. „Competitiveness Compass“), toliau nuosekliai rengia ir skelbia įvairių sričių strategijas bei teisės aktus, paremtus šiuo dokumentu.
Norintiems pasinagrinėti, kas jau išleista ir kas dar laukia bent iki 2026 m., rekomenduojame konkurencingumo kelrodžio veiksmų chronologijos puslapį, kuriame rasite visas svarbiausias eilės tvarka išvardintas su kelrodžiu siejamas ES konkurencingumo skatinimo strategijas su nuorodomis į jas.
Tarp svarbiausių nuo paskutinio mūsų naujienlaiškio paskelbimo pasirodžiusių dokumentų verta išskirti Lietuvai aktualius:
♟️ Baltąją knygą dėl Europos gynybos / Pasirengimą 2030;
♟️ ES pasirengimo krizėms strategiją;
♟️ Dirbtinio intelekto (DI) žemyno veiksmų planą;
♟️ Startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategiją;
♟️ Bendrosios rinkos strategiją;
♟️ Kvantinių technologijų ir Gyvybės mokslų strategijas;
Taip pat:
♟️ Birželio 25 d. pasiūlytą ES Kosmoso akto projektą, kuris, jei sėkmingai pereis įprastą teisėkūros procedūrą Europos Parlamente ir ES Taryboje, įsigaliotų nuo 2030 m. pradžios.
Dar viena numatoma teisinė iniciatyva, dėl kurios šiuo metu paskelbta vieša konsultacija (kurioje kviečiame ir jus pasisakyti), yra susijusi su 2026 m. planuojamu Europos inovacijų aktu. Šios iniciatyvos tikslas – sukurti inovacijoms palankią aplinką, kuri padėtų inovatyvioms įmonėms augti Europos Sąjungoje.
Tarp ES konkurencingumo skatinimo iniciatyvų paminėtinos ir pastangos pritraukti bei išlaikyti kuo daugiau talentų iš viso pasaulio mokslo ir inovacijų srityse. Siekiama jiems Europoje sudaryti kuo palankesnes sąlygas, o visa tai apima naujasis planas „Rinkitės Europą“. Planas buvo kuriamas ir atsižvelgiant į galimą mokslininkų bei inovatorių „egzodą“ iš JAV, kurį galėtų paskatinti dabartinės D. Trumpo administracijos politika.
Vis dėlto, ar Europa iš tikrųjų yra patraukli pasaulio talentams, dar parodys laikas. Pavyzdžiui, nors už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva dar per savo klausymus minėjo administracinės naštos mažinimo ir procedūrų supaprastinimo svarbą bei po truputį laikosi šių įsipareigojimų, tokios šalys, kaip Kanada vis dar dažnai mato Europą kaip sudėtingą ir biurokratijos suraizgytą bendradarbiavimo partnerę mokslo ir inovacijų srityje.
Šia proga kviečiame ir Lietuvos gyventojus pasisakyti šiuo metu vykstančioje Europos Komisijos konsultacijoje dėl vadinamojo „28-ojo režimo“, kuriuo būtų siekiama supaprastinti administracinius ribojimus inovatyvioms įmonėms, tarp jų startuoliams ir besiplečiančioms įmonėms, kad jos galėtų lengviau veikti bendrojoje ES rinkoje.
Europa pasaulyje ir saugumas
Sudėtingai geopolitinei situacijai neslūgstant ir pasauliui vis labiau skaidantis į „draugų“ ir „priešų“ stovyklas, ES stengiasi išlaikyti pusiausvyrą gindama savo vertybes ir kartu siekdama neprarasti savo, kaip vienos iš pasaulio lyderių, pozicijos.
Kalbant apie ES ryšius su kaimyninėmis šalimis, opiausi, žinoma, tebėra pagalbos jau ketvirtus metus Rusijos pilnu mastu puolamai Ukrainai, ES plėtros, strateginės nepriklausomybės užsitikrinimo ir bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityse klausimai.
Karo draskomai Ukrainai ES ir toliau nenutrūkstamai teikia įvairiapusę pagalbą. Pavyzdžiui, liepos 10-11 d. Romoje vykusioje kasmetinėje Ukrainos atkūrimo konferencijoje buvo pasirašytas naujas 2,3 mlrd. eurų vertės susitarimų paketas.
Liepos 14 d. ES kartu su Ukraina paskelbė naują bendrą iniciatyvą „BraveTech EU“, skirtą skatinti gynybos srities inovacijas, paremtas mūšio lauke išbandytomis technologijomis, bei stiprinti abipusį bendradarbiavimą.
Apskritai, ES vis aktyviau ieško būdų iki dar neseniai prieštaringai vertintoms dvejopo poveikio technologijoms „normalizuoti“ ir vystyti – jau pavasarį buvo pasiūlyti biudžeto pakeitimai įvairioms mokslo ir inovacijų finansavimo programoms, kad iš jų būtų galima finansuoti ir dvejopo poveikio technologijas. Pažymėtina, kad pagrindiniai ES konkurentai mokslo ir inovacijų srityje JAV ir Kinija jau kur kas seniau dvejopo naudojimo technologijas vystė be tokių griežtų apribojimų, kokie buvo ES.
Birželį buvo paskelbtos dvi nepriklausomų ekspertų ataskaitos apie dvejopo naudojimo srities mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios, tikimasi, padės dar efektyviau planuoti šios srities ES politiką.
Toliau mezgamos ir konkrečiai į mokslą ir inovacijas orientuotos partnerystės su bendraminčiais pasaulyje: gegužę su Indija susitarta bendradarbiauti žmogaus kosmoso tyrinėjimų srityje, balandį baigtos derybos dėl Egipto asociacijos su „Europos horizonto“ programa; šiuo metu dėl asociacijos vyksta derybos ir su Japonija. Su Jordanija liepos 7 d. atnaujintas PRIMA (Viduržemio jūros regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės) bendradarbiavimo susitarimas.
Pažymėtina, kad, nors kai kurios ES šalys itin prieštaringai vertina dabartinę Izraelio valstybės politiką Palestinos atžvilgiu ir netgi buvo raginimų Izraelį pašalinti iš „Europos horizonto“ programos, Izraelio akademikai primygtinai prašo ES ir toliau nenutraukti abipusių ryšių.
Pasauliniu mastu (ir šalims kaip JAV pastaruoju metu demonstruojant gana permainingą politiką) ES toliau stengiasi pozicionuoti save kaip stabilią ir patikimą partnerę. Ne tik, kaip jau minėta, bandoma į ES privilioti įvairių šalių talentus, bet ir kviečiama bendradarbiauti su mūsų žemynu kuriant ir reguliuojant tokias visam pasauliui bendrai svarbias sritis kaip DI ir kitas skaitmeninės technologijos (pasitelkiant ES Tarptautinę skaitmeninę strategiją).
Nepamirštant ES „minkštosios“ mokslo diplomatijos, šiemet Osakoje (Japonija) vykstančioje pasaulinėje parodoje „Expo 2025“ ES turi savo Naujojo europinio bauhauzo dizaino principais sukurtą pavilijoną tema „Puoselėjant rytojų”, kuriame lankytojams iš viso pasaulio pristato 7 pavyzdinius mokslo ir inovacijų projektus bei iniciatyvas.
LINO biuro renginiai
Grįžtant į Briuselį, rudenį mūsų biuras vėl planuoja suorganizuoti bent keletą renginių:
- Spalio 14 d. su jau nuolatiniais mūsų partneriais – Šiaurės ir Baltijos šalių mokslo ir inovacijų ryšių biurais – kviečiame į renginį apie civilinės saugos stiprinimą pasitelkiant DI, o spalio 15 d. su Slovakijos ir Ispanijos biurais – į dirbtuves tyrėjams kibernetinio saugumo tema.
- Spalio 22 d. numatome renginį DI taikymo sveikatos priežiūros srityje tema, o lapkričio 20 d. (drauge su dar 8 šalių mokslo ryšių biurais) – tinklaveikos renginį socialinių ir humanitarinių mokslų atstovams.
- Be to, rugsėjo 11-12 d. prisijungsime prie Lietuvos delegacijos į „Building Bridges“ konferenciją Drezdene, o spalio 21-23 d. tikriausiai mus sutiksite Hamburge, ten vyksiančiame renginyje vandenilio tema.
Apie visus būsimus renginius dar informuosime atskirai – kviečiame sekti mus socialiniuose tinkluose Facebook ir LinkedIn.
Prisimenant šį pavasarį ir vasarą jau praėjusius, galime paminėti tinklaveikos renginį postkvantinės kriptografijos srities atstovams, aukšto lygio apskritojo stalo diskusiją apie švariąsias technologijas saugumui, informacinį ir tinklaveikos renginį „Europos horizonto“ 6-osios veiksmų grupės tyrėjams, Ukrainos atstovų diskusiją su ES šalių atstovais Baltosios knygos dėl Europos gynybos tema, drauge su Lietuvos mokslo tarybos nacionalinėmis kontaktinėmis atstovėmis (NCP) organizuotą tarptautinę konferenciją bendradarbiavimo sveikatos apsaugos srityje tema, informacinius pusryčius Europos inovacijų tarybos aukščiausio lygio susitikimo dalyviams iš Lietuvos, internetinį seminarą apie bendravimo galimybes su Šveicarijos tyrėjais ir inovatoriais.
Be to, kitą trečiadienį (liepos 23 d.) kviečiame prisijungti prie mūsų trumpo nuotolinio renginio „Valanda Briuselyje“, kurio metu dar kartą apžvelgsime pastarųjų mėnesių Briuselio mokslo ir inovacijų politikos naujienas ir galėsite užduoti mums klausimų. Į renginį kviečiame užsiregistruoti iki liepos 22 d.
Papildomi skaitiniai
Naujienlaiškio pabaigai, kaip jau tapo tradicija, pridedame įvairių papildomų skaitinių:
📖 Liepos 15 d. buvo publikuota Europos inovacijų diegimo švieslentė, pagal kurią šiemet didžiausia ES inovatore vėl tapo Švedija, o Lietuva kol kas ir toliau priskiriama prie „vidutinių inovatorių“ ir (kaip ir pernai) užima 18 vietą iš 27, t.y. yra kiek žemiau bendro ES vidurkio;
📖 Mūsų šalies sparčiai besivystančios kosmoso srities dvejopo naudojimo inovacijos neseniai neliko nepastebėtos britų nacionalinio transliuotojo BBC;
📖 Birželį buvo paskelbtos dvi Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato (DG RTD) ataskaitos, kuriose lyginamas ES ir pagrindinių jos konkurenčių JAV bei Kinijos finansavimas mokslui ir inovacijoms bei analizuojamas mokslo ir inovacijų finansavimas pačios ES viduje. Pastarojoje galime pamatyti, kad Lietuva – labiausiai nuo „centrinio“ ES finansavimo mokslui priklausoma valstybė narė;
📖 „ES 2024 metais“ – bendra pernai metų ES veiklos apžvalga. Tokią kasmetinę ES veiklos apžvalgą Europos Komisiją įpareigoja paruošti Sutarties dėl ES veikimo SESV 249 straipsnio 2 dalis;
📖 Mokslinių konsultacijų mechanizmo (angl. „Scientific Advice Mechanism”, SAM) 2019-2024 m. veiklos ataskaita, kurioje apžvelgiama 11 šios įstaigos pateiktų mokslu paremtų politikos formavimo rekomendacijų praėjusios kadencijos Europos Komisijai;
📖 Koalicijos „Cleantech for Baltics” Baltoji knyga dėl švariųjų technologijų naudos gynybai, saugumui ir atsparumui – siejasi su LINO biuro pavasarį šia tema organizuota apskritojo stalo diskusija;
📖 Europos Komisijos parengta (kasmetinė) 2025 m. Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita nagrinėja šio principo taikymo pokyčius ES valstybėse narėse. Anot ataskaitos, šiemet daugelyje valstybių pastebimos teigiamos tendencijos, nes keturiose svarbiose srityse (teisingumo, kovos su korupcija, žiniasklaidos laisvės ir institucinių atsvarų) buvo įgyvendintos svarbios reformos.
📖 Specialiai socialinių ir humanitarinių mokslų (SSH) atstovams – informacinis tarptautinio NCP tinklo „Net4Society” leidinys, detaliai apžvelgiantis, kaip konkrečiai SSH atstovai gali įsitraukti į kiekvieną 2025 m. „Europos horizonto“ darbo programos dalį.
Linkime gražios likusios vasaros ir iki kito susitikimo rudenį!
LINO biuro komanda.
