Komisija kasmet skelbia valstybių narių ir jų tarptautinių konkurentų inovacijų diegimo rezultatų lyginamąjį vertinimą. Šie duomenys padeda valstybėms narėms ir visai ES įvertinti, kurioms sritims reikia skirti daugiau dėmesio.

Už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Europos Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska sakė: „Iš 2018 m. suvestinės matyti, kad Europoje yra daug talentingų ir verslių žmonių, tačiau dar galima daug nuveikti, padedant jiems pasiekti didesnę sėkmę. ES, valstybės narės, regionai ir pramonė, įskaitant ir daugybę MVĮ, turi dirbti kartu, kad pagerėtų mūsų ekonomikos išteklių paskirstymo veiksmingumas, geriau veiktų vidaus rinka, o Europa ir toliau siektų tarptautiniu mastu pirmauti inovacijų srityje.“

Už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingas Komisijos narys Carlos Moedas pridūrė: „Ši suvestinė darkart parodo, kad Europa stipri savo moksliniais pasiekimais, tačiau inovacijų srityje atsilieka. Atnaujintoje mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje išdėstytos priemonės, padėsiančios Europai tapti pasauline inovacijų lydere. Mūsų pasiūlymai dėl programos „Europos horizontas“ ir būsimosios ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos paspartins inovacijas visoje vertės grandinėje ir padės nustatyti ir diegti pažangiausias inovacijas.“

Šių metų Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė atskleidžia teigiamas tendencijas daugumoje ES šalių – visų pirma Maltoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje; ES inovacijų lydere išlieka Švedija. ES vejasi pagrindines savo konkurentes, t. y. Kanadą, Japoniją ir Jungtines Valstijas. Tačiau norint sumažinti atotrūkį nuo Kinijos ir ją pralenkti, reikės labai sutelkti pastangas, kad padidintume Europos inovacijų potencialą.

Šios išvados atitinka neseniai Komisijos paskelbtą atnaujintą mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kuria ES vadovai raginami imtis veiksmų, kad padėtume Europai išnaudoti savo galimybes ir tapti pasauliniu inovacijų centru. Gegužės 16 d. Sofijoje ES vadovai surengė neformalias diskusijas ir tikimasi, kad jų išvados bus parengtos birželio 28–29 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje. Siekdama padėti Europai tapti pasauline inovacijų lydere, birželio 7 d. Komisija pateikė kaip niekad plataus užmojo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos pasiūlymą „Europos horizontas“, kuriam 2021–2027 m. laikotarpiu siūlomas 100 mlrd. EUR biudžetas. Tačiau vien ES finansavimo nepakaks. Reikės bendrų viešojo ir privataus sektorių pastangų, kad išsaugotume ir pagerintume europietišką gyvenimo būdą.

Pagrindinės 2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės išvados

• Švedija tebėra ES inovacijų lyderė, po jos – Danija, Suomija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Liuksemburgas (pirmą kartą patekęs į stipriausiųjų novatorių grupę). Vokietija nukrito į stipriųjų novatorių grupę.

Šalių vertinimas pagal 2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę. Y ašis: inovacijų diegimo rezultatai 2017 m. (spalvoti stulpeliai), 2016 m. (horizontalūs brūkšneliai) ir 2010 m. (pilki stulpeliai), palyginti su 2010 m. ES vidurkiu – bendras 27 rodiklių rezultatas; X ašis: ES šalys.

• Nuo 2010 m. ES inovacijų diegimo rezultatai vidutiniškai pagerėjo 5,8 proc. Per pastaruosius aštuonerius metus 18 ES šalių inovacijų diegimo rezultatai pagerėjo, o 10 šalių – pablogėjo. Labiausiai rezultatai pagerėjo Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Maltoje ir Nyderlanduose, o suprastėjo Kipre ir Rumunijoje.
• Pasaulio mastu ES vejasi Kanadą, Japoniją ir Jungtines Valstijas. ES vis dar pirmauja prieš Kiniją, tačiau šis pranašumas sparčiai menksta, nes Kinija daro pažangą beveik tris kartus greičiau nei ES. Palyginti su Pietų Korėja, ES vis atsilieka, bet tikimasi, kad ateinančius kelerius metus ji palaipsniui sumažins atotrūkį.
• Tam tikrose inovacijų diegimo srityse ES pirmauja:
  • Danija – žmogiškųjų išteklių ir inovacijoms palankios aplinkos srityse,
  • Liuksemburgas – patrauklių mokslinių tyrimų sistemų srityje,
  • Prancūzija – finansavimo ir paramos srityje,
  • Airija – MVĮ diegiamų inovacijų, poveikio užimtumui ir pardavimui srityse,
  • Belgija – inovacijų tinklų ir bendradarbiavimo srityje.
• Inovacijų diegimo rezultatai labiausiai pagerėjo plačiajuosčio ryšio skvarbos, žmogiškųjų išteklių ir patrauklių mokslinių tyrimų sistemų srityse, visų pirma dėl tarptautinių bendrų publikacijų.
• Viešųjų MTTP išlaidos, apskaičiuotos kaip BVP dalis, tebėra žemiau 2010 m. lygio.
• Tikimasi, kad per kitus dvejus metus ES inovacijų diegimo rezultatai pagerės 6 proc.

Pagrindiniai faktai

Per pastaruosius dešimtmečius apie du trečdalius Europos ekonomikos augimo lėmė inovacijos. Nors Europoje gyvena tik 7 proc. pasaulio gyventojų, Europos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas sudaro 20 proc. pasaulio investicijų, joje paskelbiama trečdalis aukštos kokybės mokslinių publikacijų, ji pirmauja pasaulyje farmacijos, cheminių medžiagų, mechanikos inžinerijos ir mados srityse. Europa taip pat labai remia inovacijas, kurioms naudojamos tokios bazinės didelio poveikio technologijos, kaip fotonika ir biotechnologijos.

Tačiau Europa atsilieka daugelyje sričių. ES įmonės inovacijoms skiria mažiau lėšų nei jų konkurentai. Europoje vis dar nepakankamai išplėtotas rizikos kapitalas. Dėl to šios įmonės pereina į ekosistemas, kuriose joms yra daugiau galimybių greitai augti. Viešosios investicijos ES nesiekia 3 proc. BVP tikslo, o mokslinių tyrimų ir inovacijų intensyvumas įvairiuose ES regionuose išlieka netolygus – dauguma investicijų ir mokslinių tyrimų sutelkta Vakarų Europoje. Be to, 40 proc. darbuotojų Europoje trūksta reikiamų informacinių technologijų įgūdžių.

Metinėje Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje lyginami ES valstybių ir pasirinktų trečiųjų šalių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatai. Joje nagrinėjami santykiniai nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų privalumai ir trūkumai. Suvestinė padeda šalims nustatyti sritis, kuriose joms būtina sutelkti pastangas siekiant pagerinti inovacijų diegimo rezultatus.

Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-4223_lt.htm